Izraelis pasiryžęs užkariauti elektromobilių rinką (3)
Elektromobiliams vis tvirčiau įsitvirtinant tarptautinėje arenoje, Izraelis demonstruoja savo pasiruošimą tapti šios srities lyderiu. Ambicinguose šalies planuose – iki 2011 m. turėti 50 proc. daugiau krovimo stotelių ir baterijų keitimo punktų nei Danija – kita elektromobilių srityje pirmaujanti valstybė.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tokia konkurencija – tik į naudą. Izraeliui tai dar ir galimybė tapti nepriklausomam nuo naftos.
Mokomasi iš klaidų
Šiuo metu Izraelis kartoja nesėkmingą Kalifornijos istoriją: 1990 m. minėta JAV valstija bandė paveikti automobilių gamintojus, kad šie gamintų nulinės emisijos automobilius, tačiau bandymas subliuško ir perversmas autopramonėje neįvyko. Belieka tikėtis, kad Izraelio bandymai bus sėkmingesni. 2008 m. pradžioje šalies vyriausybė žengė rimtą žingsnį, drastiškai siekdama sumažinti energetinę priklausomybę (su tikslu, kad galiausiai naftos virkštelė bus nukirpta) – skatinama nacionalinė iniciatyva rinktis elektromobilius.
Antra vertus, Izraelio planai gerokai pranoksta pirmtakę Kaliforniją – šalies politika eina išvien su pagrindiniu automobilių gamintoju „Renault-Nissan“ ir infrastruktūros kompanija „Better Place“, siekdami pastatyti šimtus tūkstančių krovimo stotelių visoje šalyje.
Pradžioje buvo žodis
Nors Izraelio prezidentas Shimon Peres dažnai giriamas už elektromobilių iniciatyvą šalyje, laurų vainikas turėtų atitekti Shai Agassi, įsteigusiam „Better Place“. Žydų tautybės Agassi, gyvendamas JAV, parašė pranešimą Pasaulio Ekonomikos Forumui apie poreikį pereiti prie elektromobilių. Pranešimas padarė įspūdį Izraelio prezidentui Peres, tad šis padrąsino Agassi pradėti verslą, skirtą elektrifikuoti automobilius, ir jį pristatė didžiųjų automobilių gamintojų vadovams, įskaitant „Renault-Nissan“ generalinį direktorių Carlos Ghosn.
Tačiau elektromobliai – tai tik elektrifikacijos pradžia. Kad vairuotojai galėtų nevaržomai naudotis jų teikiamomis galimybėmis, reikia vieningos infrastruktūros šalyje. Agassi teigia: „Kaip įprasti automobiliai negali važiuoti be degalinių, taip ir elektromobiliams būtina speciali infrastruktūra – krovimo stotelės ir baterijų keitimo punktai“. Pamažu šie planai virsta realybe, o Agassi nuoširdžiai stengiasi, kad Izraelis taptų pirmąja pasaulio valstybe, turinčia išplėtotą nacionalinį tinklą elektromobilių krovimui.
Vienas iš elektrifikacijos plano punktų yra baterijų nuoma vairuotojams – tokiu būdu elektromobilių kainos būtų gerokai koreguojamos ir neatrodytų tokios didelės, lyginant su degalų varomais automobiliais. Tuo pačiu baterijų nuoma skirtinguose „Better Place“ punktuose pagreitintų kelionės trukmę, nes vairuotojams nereikėtų laukti, kol jos pasikraus. Tokį žingsnį savaime diktuoja ribota baterijų talpa ir noras padidinti elektromobilių efektyvumą. Tačiau kuriant krovimo tinklą išlieka nemaža nuostolių rizika – štai kodėl dauguma vyriausybių ir automobilių gamintojų baidosi panašaus sprendimo. „Nissan“ elektromobilis „Leaf“ turėtų paneigti šią taisyklę, nes automobilių kompanijos planai sutampa su Agassi mintimis.
Agassi tikisi įrengti apie 500 000 krovimo taškų Izraelio parkavimo aikštelėse ir visą šalį nukloti „Better Place“ baterijų keitimo punktais. „Better Place“ jau priiminėja užsakymus, kasdien maždaug apie 50.
Būtina kirsti kainas
Ir vis dėlto, kad krovimo tinklas kartu su nuomos ir keitimo punktais veiktų kuo efektyviau, būtinas baterijų kainų mažinimas. Pagrindinis elementas, naudojamas elektromobilių ir hibridų baterijoms, yra litis, todėl nuolat ieškoma naujų jo klodų. Apie 60 kompanijų pradėjo tyrimus ličiu turtinguose regionuose, tokiuose kaip Argentina, Serbija ar Nevados valstija JAV. Taip pat nepamirštos mineralais turtingos Bolivija ir Čilė.
Neatmetama galimybė, kad ateityje bus galima perdirbti panaudotas baterijas – teigiama, kad 50 proc. ličio gali būti panaudota antrą kartą. Naujų išteklių ir panaudotų medžiagų perdirbimo kombinacija turėtų gerokai sumažinti baterijų kainą ir padidinti elektromobilių efektyvumą.
Paskutinėmis žiniomis, ličio tonos kaina nukrito 20 proc. Danijos bankas 2009 m. lapkritį išplatino pranešimą, kad ličio jonų baterijų kaina per penkerius metus nukris 25 proc., per dešimt metų – 50 proc. (tikimasi, kad per septynerius metus baterijų talpa padvigubės, tad šios bus gerokai pigesnės). Paskutiniame banko pranešime teigiama, kad vidutinės užsakymų 2011-2012 metams kainos smuktelėjo 30 proc. Tokie duomenys puikiai įrodo, kad elektromobilių įgyvendinimas bus greičiau, nei mes galėjome tikėtis.
