Kiek tankų per mėnesį pagamina Rusija ir kaip greitai priešas atgauna savo nuostolius – britai pateikia įdomius skaičius ()
Žemiau aprašyti skaičiai turi netikslumų, tačiau toliau nurodytos tendencijos atrodo bent įdomios.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Britų leidinys „The Economist“ paskelbė straipsnį, kuriame įvertino Rusijos karinio-pramoninio komplekso galimybes gaminti naujus arba restauruoti senus Rusijos kariuomenės tankus. Vakarų žiniasklaida retai rašo apie tokius dalykus, mieliau vertina Kremliaus karinę galią tiksliai nenurodytais skaičiais. Todėl šis „The Economist“ leidinys yra bent jau sąžiningas.
Bet jei toliau skaitysime jų straipsnio tekstą, pamatysime tokį paradoksą – britai aprašo įdomias tendencijas.
JK leidinio „The Economist“ žurnalistai, remdamiesi IISS duomenimis, nurodo, kad prieš prasidedant plataus masto invazijai į Ukrainą Rusijos kariuomenė disponavo „daugiau nei 2000 tankų“. Bet jei tiksliau, tas pats IISS (Tarptautinis strateginių studijų institutas) nurodė, kad prieš prasidedant plataus masto karui rusai aktyviai naudojo apie 2900 tankų.
Viename iš teksto fragmentų britų žurnalistai, „remiantis Rusijos žiniasklaida“ nurodo, kad „Uralvagonzavod“ per mėnesį gali pagaminti daugiausiai 20 naujų tankų, kitame – kad atkurti daugiausiai 8 tankus per mėnesį. Ir čia lieka ne visai aišku – per mėnesį „Uralvagonzavod“ pagamina 20 naujų + 8 restauruoja, arba iš viso bendrai paruošia tik 20 tankų.
Britai taip pat nurodo, kad dar trys rusų tankų gamyklos kiekvieną mėnesį gali atkurti 17 tankų. Nors atrodo, čia teisingiau būtų nurodyti, kad tai yra Rusijos Federacijos gynybos ministerijai pavaldžios tankų remonto gamyklos, kurios iš esmės neturi galimybės „statyti naujų tankų nuo nulio“.
Tuo labiau, kad šis įmonių būrys, švelniai tariant, gamina „heterogeninius gaminius“: pavyzdžiui, 103-ioji remonto gamykla Užbaikalėje, kuri specializuojasi tik T-62M tipo tankų modernizavime.
Tuo pat metu „The Economist“ žurnalistai Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos planus statyti dvi naujas tankų remonto gamyklas vertina kaip faktą, kad šios įmonės jau pastatytos ir paruoštos veikti artimiausioje ateityje. Ir kad tokiu būdu tankų remonto, gamybos ar restauravimo potencialas pasieks 90 mašinų per mėnesį, su korekcija, kad pradėjus eksploatuoti dvi gamyklas šis potencialas turėtų išaugti maždaug +34 mašinomis.
Tačiau čia yra būtent tas atvejis, kai kiekybė nebūtinai reiškia kokybę. Nes, pavyzdžiui, „restauruoti“ tankai dabar beveik neturi aukštųjų technologijų įrangos, kuri turėtų užtikrinti tinkamą šaudymo taiklumą. Ir tai tampa ypač svarbu atsižvelgiant į tai, kad rusai savo tankus naudojo kaip „improvizuotus savaeigius pabūklus“, šaudydami iš statinių pozicijų.
Net jei aukščiau pateikti skaičiai nėra tikslūs, aprašytos tendencijos atrodo orientacinės. Rusijos kariuomenė praranda daug kartų daugiau tankų, nei gali pagaminti Rusijos pramonė. Karinis-pramoninis kompleksas nesugebėjo žymiai padidinti naujų tankų gamybos, nepaisant to, kad buvo samdomas papildomas personalas ir pereita prie 12 valandų darbo dienos.
Norėdami padidinti tiekiamų tankų skaičių, rusai turės pastatyti dar 2 tankų remonto gamyklas, o tai padaryti realiai yra daug kartų sunkiau nei suplanuoti. Jau vien dėl to, kad Rusijos kariuomenės tankų restauravimo ir remonto sritis formaliai padalinta tarp dviejų skirtingų vertikalių, kurių santykių pobūdis yra dialektinis.
