„Tai smūgis Putinui. Skubiai reikia 400 000 karių“. CNN skelbia, kas nutiko (3)
Dideli Rusijos kariuomenės nuostoliai ir užsitęsęs karas taip išnaudojo Rusijos Federacijos karinį potencialą, kad Maskva tiesiog neturi resursų reaguoti į Suomijos įstojimą į NATO.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Paaiškėjo, kad Maskva problemų turi ne tik dėl karui Ukrainoje reikalingo kontingento komplektavimo, bet ir dėl sienos su Suomija, antradienį tapusia nauja NATO nare, stiprinimo.
Tai pareiškė Vakarų pareigūnai, rašo CNN. Jų teigimu, Rusija turi problemų dėl kariuomenės personalo rengimo.
„Jai reikia dar 400 000 karių, ir tai ne tik dėl konflikto [Ukrainoje], bet ir dėl naujų formacijų pasienyje su Suomija. Kaip RF juos verbuos, kol kas neaišku“, – sakė jie. Tuo pat metu Vakarų pareigūnai reikšminga detale pavadino tai, kad Rusijos valdžia oficialiai nepaskelbė naujos mobilizacijos bangos.
„Ar gyventojai atlaikys dar vieną mobilizacijos raundą ir ar Kremlius tikrai norės tai išbandyti, kol kas neaišku“, – sako CNN pašnekovai.
Suomijos priėmimas į JAV vadovaujamą Saugumo aljansą yra smūgis Rusijos prezidentui V. Putinui, kuris, prieš įsiverždamas į Ukrainą, ilgą laiką siekė pakenkti NATO ir reikalavo, kad blokas susilaikytų nuo tolesnės plėtros. Jie taip pat atkreipė dėmesį į prastą Rusijos kariuomenės pasirengimą: „Matėme, kaip Baltarusijoje buvo mokomi rusų daliniai, bet taip pat matėme, jog kiti daliniai buvo siunčiami tiesiai į frontą be jokių mokymų“, – sako pareigūnai.
Antradienį Suomija oficialiai tapo 31-ąja NATO nare, po kurios Rusijos ir NATO sausumos siena padvigubėjo iki maždaug 2,6 tūkst. Užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško šiuo klausimu pareiškė, kad Rusija ketina „stiprinti savo karinį potencialą vakarų ir šiaurės vakarų kryptimis“.
Rusijos Federacijos prezidento spaudos sekretorius D. Peskovas pažymėjo, kad Suomijos įstojimas į NATO „yra dar vienas padėties pablogėjimas“ ir „kėsinimasis į Rusijos Federacijos saugumą“, reaguodama Maskva bus priversta imtis „atsakomųjų priemonių“.
Vasarį Norvegijos žvalgyba savo ataskaitoje pranešė, kad Rusija išvedė iki 80% karių iš dalinių, esančių netoli sienos su Norvegija ir Suomija Kolos pusiasalyje. Be to, agentūros duomenimis, iš 3000 karių, išsiųstų į Ukrainą iš regiono, pusė jau žuvo.
