Daug mažiau, nei tikėtasi. „The Economist“ paskaičiavo, kiek Rusijai kainuoja invazija į Ukrainą (2)
Kovos XXI-ajame amžiuje pasikeitė, nereikia didinti išlaidų iki 50%+ BVP, kaip buvo per Antrąjį pasaulinį karą. Įranga tapo tikslesnė, reikia mažiau žmonių, o prezidento rinkimai kitais metais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nuo 2022 metų vasario 24 dienos Rusijos Federacija kariauja prieš Ukrainą. Žuvo tūkstančiai žmonių, buvo sunaikinta milijardų dolerių vertės infrastruktūra. Britų laikraštis „The Economist“ paskaičiavo, kiek Kremliui kainuoja karas.
Šiuo metu Rusijos Federacijos biudžetas yra gana neapibrėžtas, ypač karinės išlaidos, todėl autoriai konsultavosi su ekspertais ir analitikais, kad apytiksliai surinktų skaičius. Žurnalistai atsižvelgė į Rusijos vyriausybės priešinvazinę gynybos ir saugumo išlaidų prognozę ir palygino jas su faktinėmis išlaidomis. Dabar karas Rusijos Federacijai kainuoja maždaug 67 milijardus USD per metus arba 3 % BVP.
Remiantis istoriniais standartais, šis skaičius vadinamas menku, nes leidinyje buvo palygintos didžiausios išlaidos Antrojo pasaulinio karo metais, Afganistano, Vietnamo, ir Korėjos karuose. Antrojo pasaulinio karo įkarštyje JAV karui išleido apie 50 % savo BVP, o SSRS daugiau nei 61 %.
Kitos išlaidos karuose (%):
- Korėjos karas (JAV) – 4,2;
- Vietnamo karas (JAV) – 2,3;
- Irako karas (JAV) – 1,0;
- Afganistano karas (SSRS) – 0,4;
- Persijos įlankos karas (JAV) – 0,3.
Yra trys priežastys, kodėl Rusijos Federacija išleidžia tiek mažai BVP procentais:
- politinė;
- ekonominė;
- gynybos ekonomika.
Kremliui naudinga, kad karas vadinamas „specialia karine operacija“, o ne karu, todėl karo veiksmai negali būti per dideli. Ekonomiškai Rusijos Federacijos vadovybė „stengiasi“, kad paprasti Rusijos Federacijos gyventojai „nepatirtų“ karo. Pinigų spausdinimas pakurstys infliaciją, kuri pakenks gyvenimo lygiui. Panašiai bus ir su mokesčių didinimu. Ir visa tai vyksta likus metams iki prezidento rinkimų, kurie turi vykti 2024 m. Putino pergalė atrodo neabejotina, tačiau jis nenori potencialiai „nuvilti“ gyventojų, kaip tai padarė 2011 m.
Ir trečia priežastis yra daug platesnė – šiandieninės armijos yra efektyvesnės nei XX a. Joms reikia mažiau žmonių, technologijos tampa tikslesnės. Todėl norint turėti galingas ginkluotąsias pajėgas, nereikia kariuomenei skirti didelės BVP dalies.
