Bidenas nustojo bijoti Putino „raudonųjų linijų“. „Washington Post“ skelbia, kas nutiko ()
Eskalavimo rizikos valdymas Bidenui ir jo patarėjams užsienio politikos klausimais tebėra vienas sunkiausių karo aspektų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pastaruoju metu Baltieji rūmai vis lengviau priima sprendimus dėl ginklų perdavimo Ukrainai, kurias Maskva anksčiau vadino „raudonomis linijomis“, kurių Vakarai neturėtų peržengti. Kaip rašo laikraštis „The Washington Post“, remdamasis amerikiečių pareigūnais, Maskvos politikos peržiūrą pirmiausia nulėmė tai, kad nuo pat karo pradžios Putinas nuolat grasino Vakarų šalims pasekmėmis dėl ginklų tiekimo, tačiau savo grasinimų neįvykdė.
Tai suteikė Amerikos ir Europos lyderiams pasitikėjimo, kad jie gali ir toliau tiekti Ukrainai ginklus be rimtų pasekmių. Kartu lieka neatsakytas klausimas, ar įmanoma be pasekmių peržengti visas „raudonąsias linijas“, teigia laikraščio pašnekovai.
JAV pareigūnų teigimu, eskalavimo rizikos valdymas Bidenui ir jo patarėjams užsienio politikos klausimais tebėra vienas sunkiausių karo aspektų. Pasak pareigūnų, spręsdami, kokias naujas sistemas teikti Ukrainai, jie sutelkia dėmesį į keturis esminius klausimus: „Ar tai būtina? Ar Ukraina gali naudoti ginklus? Ar JAV juos turi? Koks bus Rusijos atsakas?“
Rusijos reakcijos stoka turėjo įtakos valstybės sekretoriaus Anthony Blinkeno, vieno iš įtakingų pareigūnų, raginančių daugiau paremti Ukrainą, pozicijai, sako vienas iš leidinio pašnekovų. Kitas Bideno aplinkos asmuo, supratęs, kad tiekimo nauda nusveria riziką, buvo Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas, be kita ko, jis aktyviai dalyvavo derybose su Europos sąjungininkais dėl F-16 tiekimo Ukrainai.
V. Putino nenoras stoti į konfrontaciją su Vakarais aiškinamas prastėjančia Rusijos armijos būkle, teigia Amerikos pareigūnai. Tuo pat metu Vakarų pareigūnai supranta, kad dabartinis Maskvos nenoras nereiškia, kad ji niekada nesiryš susiremti su Vakarais, rašo WP.
Straipsnyje daroma išvada, kad Bideno administracijos noras peržengti Putino „raudonąsias linijas“ sustiprino Ukrainos gebėjimą apsiginti ir susigrąžinti teritorijas šalies rytuose ir pietuose. Tačiau belieka išsiaiškinti, ar V. Putinas ir toliau leis Vakarams nepaisyti jo grasinimų be pasekmių.
Pirmaisiais karo mėnesiais Vakarų šalys nesuteikė Ukrainai puolamųjų ginklų. Praėjusią vasarą JAV Kyjivui perdavė HIMARS sistemas, kurios labai paveikė jėgų pusiausvyrą mūšio lauke. Po to Vakarų šalys pamažu susitarė tiekti Ukrainai oro gynybos sistemas, tankus ir modernią šarvuotą techniką, o pastarosiomis savaitėmis tapo žinoma apie „naikintuvų koaliciją“, kuri apmokys ukrainiečių pilotus valdyti karinius lėktuvus F-16.