Ar Kremlius rengiasi užpulti Lenkiją ir Lietuvą? Ką darys NATO? Rytų tyrimo centro Lenkijoje analitikas nagrinėja situaciją  ()

Analitikas Kamilis Klysinskis apie naujausius Putino* ir Lukašenkos pareiškimus


Visi šio ciklo įrašai

  • 2023-07-26 Ar Kremlius rengiasi užpulti Lenkiją ir Lietuvą? Ką darys NATO? Rytų tyrimo centro Lenkijoje analitikas nagrinėja situaciją  ()

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Praėjusią savaitę Rusijos ir Baltarusios prezidentai aštriai pasisakė Lenkijos atžvilgiu. Putinas pareiškė, kad Lenkija nori stoti į Rusijos ir Ukrainos karą ir užgrobti dalį Ukrainos teritorijų. Jis taip pat pabrėžė, kad vakarines Lenkijos sritis „jai padovanojo Stalinas“. Lukašenko susitikime su Putinu juokais „pasiskundė“ „Wagner“ samdiniais: jo žodžiais tariant, jie nori „nueiti į ekskursiją“ Varšuvoje ir Rzeszówe. Be to, Lukašenko tvirtina, kad Lenkija permeta pajėgas prie vakarinės sienos su Baltarusia, ir pareiškė, kad jai nevalia leisti okupuoti Ukrainos teritorijos. Pasak Lukašenko, Baltarusia ir Rusija privalo būti pasirengusios „padėti Vakarų Ukrainos gyventojams“.

Farida Kurbangaleeva paklausė Lenkijos rytų tyrimo centro analitiką Kamilį Klysinskį, ką jie pareiškimai gali reikšti ir kaip juos vertina patys lenkai.

— Kodėl Putinas, o įkandin jo ir Lukašenko staiga prisiminė Lenkiją ir metėsi jai grasinti?

— Man tai nebuvo „staiga“ ir taip jau netikėta, nes Baltarusios problemomis užsiimu ir klausausi Lukašenkos jau 16 metų. Ne dėl malonumo, o dėl darbo. Tokių kvailysčių jis jau nemažai prikalbėjo. Pavyzdžiui, apie tai, kad esame suinteresuoti rekonstruoti Rytinius Kresus (lenkiškas dabartinės Vakarų Ukrainos, Vakarų Baltarusios ir Lietuvos dalis, kadaise priklausiusi Lenkijai; „rytinė okraina“. — Republic) ir kad mes norime atplėšti Bresto ir Gardino sritis vakarinėje Baltarusioje. Kad neva mūsų [lenkiški] žemėlapiai nubraižyti iki Minsko ir mes visada galvojame, kaip grąžinti „istorinį teisingumą“. Todėl tai, kad jis gyvena įvairiausių pasenusių klišė ir stereotipų pasaulyje, manęs nestebina.

Putinas iš tiesų apie tai kalba šiek tiek rečiau, nes tai globalios valstybės lyderis. O Lenkija Rusijai nėra pagrindinė problema ir ne pagrindinis priešininkas. Pagrindinis Rusijos priešininkas — tai, žinoma, JAV. Pagrindinis konkurentas (bet ne priešininkas) — Kinija. O Lenkija kažkur ten, per vidurį. Maskvos požiūriu, tai maža, tačiau įkyri ir labai nepatogi šalis, kuri nuolat trukdo, nuolat reikalauja sankcijų. Lukašenko, žinoma, tuo irgi skundžiasi. Ir štai jiedu su Putinu prakalbo šia tema, kad parodytų Lenkiją kaip labai neatsakingą, konfliktišką, turbulenciją regione kuriančią šalį. Neigiama prasme jiems galima pasakyti „ačiū“. Tai „pasveikinimas“ iš Maskvos už mūsų pagalbą Ukrainai šiame kare.

 

Neveltui Lukašenko, kalbėdamas apie ekskursijon į Lenkiją besirengiančiu „vagneriečius“ paminėjo [miestą] Rzeszówą – jis yra pagrindinis visos Vakarų pagalbos Ukrainai paskirstymo taškas, habas. Todėl Lenkija jiems — nelyginant opa, skaudi nuospauda, labai labai nepatogus Europos žemėlapio komponentas.

—Kaip rimtai vertintinos Lukašenkos užuominos apie tai, kad vagneriečiai neva gali užpulti Lenkiją? Bent jau birželio gale Lenkijos valdžia pareiškė sustiprinsianti sienos su Baltarusia apsaugą dėl ten perkeliamų rusų PKK samdinių.

— Aš to rimtai nevertinu, nereikia kelti panikos.

„Vagneriečiai“ Baltarusioje neturi sunkiosios technikos. Visą savo techniką — šarvuočius, tankus, artilerijos sistemas — jie jie atidavė dar Rusijoje. ir palydovinėse nuotraukose aiškiai matoma, kad jei turi tik automobilius — sunkvežimius, „buchankas“, visureigius. Tokia lengva technika jie nepajėgūs atakuoti nė vieno Lenkijos pasienio ruožo.

Žinoma, provokacijų būti gali, tačiau visuomet keliu klausimą, o ką dėl to jie gaus? Mano nuomone, jie gaus į galvą. Nes tan jau sutelkta daug Lenkijos karių, pasieniečių ir policijos. Žinoma, mes nesame pasirengę karui, nes neiname kariauti. Tačiau mes pasirengę gintis nuo galimų provokacijų.

— Ar gerai suprantate, ką jie galėtų padaryti? Ar tai gali būti provokacija, susijusi su Suvalkų koridoriumi, einančiu į Kaliningradą?

— Sakau, kad neatmetu provokacijos galimybės, bet visgi šią galimybę vertinu labai skeptiškai. Suvalkų koridoriaus versija — kritikos neatlaikantys tauškalai. Suvalkų koridorius — strateginė mūsų rytinio flango dalis ir mes situaciją ten stebime kartu su sąjungininkais amerikiečiai. Lietuviai irgi nelieka nuošalyje. Ir pereiti Suvalkų koridorių netgi „vagneriečiams“ — didelis iššūkis.

 

Gali būti provokacijų, susijusių su nelegaliais migrantais, kurie vis atvyksta iš įvairių Azijos, Afrikos, Artimųjų Rytų šalių per Baltarusios sieną su Lenkija. Jie [„vagneriečiai“] gali dalyvauti mūsų pastatytos sienos atakoje su kitais migrantais. Gali užsiimti kokia nors diversija, sabotažu. Tačiau tai paskutinis variantas.

Kol kas „vagneriečiai“ laikosi prie Osipovičių, Celj kaime.

Dar Lukašenko pasakė: „Aš juos laikau šalies centre, kaip mes ir tarėmės, Vladimirai Vladimirovičiau“. Manau, jie susitarė laikyti juos atokiau nuo sienų ir neprovokuoti NATO. O barstyti „vagneriečius“ šalia sienos — jau pernelyg rimta. Švelniai tariant, Rusija nelaimi kare Ukrainoje, ir aš nemanau, kad Putinui trūksta problemų. Kol kas esu atsargių variantų šalininkas.

Tai, ką kalbėjo Lukašenko apie „vagneriečių“ „ekskursiją“ — visų pirma, trolingas, informacinis karas ir psichologinis spaudimas, nesėkmingas, nes mūsų tai niekaip neveikia. O antra, galvoju, kad Lukašenko tokiu būdu norėjo pasakyti Putinui, kad „vagneriečiai“ jam trukdo. Esu iš tiesų tuo įsitikinęs. „Vagneriečių“ buvimas Baltarusioje — grėsmė Lukašenko, nes jis atrodo kaip žmogus, ne visiškai kontroliuojantis situaciją šalyje. O jam tai itin nepatogu. Ir galvoju, kad norėtų jų atsikratyti.

— Skambėjo ir kita nuomonė — kad Lukašenko pavyko sustiprinti savo valdžią, nes jo valdžioje atsirado daug ginkluotų, kovinę patirtį turinčių žmonių, kurie jam lyg ir lojalūs.

— Esminis žodis — „lyg ir“. Iš tiesų jie niekam nėra lojalūs. Tai labai pavojinga jėga, pavojinga grupuotė. Ir birželio 24 dieną Putinas taip pat gavo sunkią pamoką, iššūkį, kai mes visi išvydome, kokie jie „lojalūs“ jam ir kaip gerai paklūsta. Jeigu jie nebijojo eiti į Maskvą, tai vėliau, jeigu ką, jie nepabijos eiti ir į Minską. Tai niekieno nekontroliuojama jėga — profesionalūs samdiniai, kurie labai gerai kariauja. Ypač – prieš civilius, o taip pat prieš Rusijos armijos dalis ir struktūras, kurios už juos aiškiai silpnesnės. O Baltarusios armija — toli gražu ne pirmoji pasaulyje.

 

Todėl jokiu būdu nemanau, kad Lukašenko „vagneriečiais“ savo valdžią sustiprino. Veikiausiai jis tai vertina kaip riziką. Jį tam įkalbėjo. Įkalbėjo, tikriausiai, Putinas. Gal šiose derybose ir Prigožinas. Bet manau, Lukašenko galvoja, kaip jų atsikratyti. Su Putinu apie tai jis kalbėjo maždaug taip: „Nagi, Vladimirai Vladimirovičiau, raskime sprendimą, kaip padaryti, kad jie išvyktų kur toliau, nes man jie nereikalingi“. Aš jo pareiškimą tarp eilučių skaitau taip.

— „Vagneriečius“ gali panaudoti atakuoti Ukrainą iš Baltarusios pusės?

— Tai labai geras klausimas, nes jie negali tūpčioti vietoje, jie nebuvo to mokyti. Jie apmokyti, švelniai tariant, vykdyti aktyvius karinius veiksmus. Jau nekalbu apie plėšimus ir marodieriavimą, kuo jie dabar užsiima. Tai pavojinga ir taikiems Baltarusios gyventojams, ir Lukašenko tai supranta. Yra variantas pasiųsti juos į pasienį su Ukraina, tačiau Ukrainos kareiviai gerai apsikasę ir ten viskas užminuota. Tai labai sudėtinga užduotis, tai netgi ne Bachmutas. Ten yra parengtos gynybos linijos ir ten ukrainiečiai kareiviai neišvarginti kovos veiksmų.

Kaip jau sakiau, „vagneriečiai“ sunkiosios ginkluotės ir technikos neturi. Baltarusioje jų daugių daugiausia penki tūkstančiai — tokiai atakai labai mažai. Tiek užtenka tik kokiai nors beprasmiškai provokacijai be tolesnių pasekmių. Be papildymo iš Rusijos ginkluotųjų pajėgų, technikos (kurios Baltarusioje kol kas nėra) tai neįmanoma. Todėl nelabai tuo tikiu. Kai Prigožinas — tikriausiai tai buvo jis — praėjusią savaitę pasirodė Baltarusioje, jis kalbėjo apie Afriką. Aš irgi maniau, kad Baltarusia — tik stotelė „vagneriečiams“, kurie nori vykti toliau ir kariauti už konkrečius pinigus Afrikos šalyse, kuo jie anksčiau ir užsiėmė.

— Kaip manote, ką omenyje turėjo Putinas, kai kalbėjo, kad vakarines sritis Lenkijai padovanojo Stalinas?

Tęsinys kitame puslapyje



 

— Suprantu, ką jis turėjo omenyje. Jis naudoja eilinius istorinius klišė, kurie būdingi sovietinio mentaliteto žmonėms, o Putinas ir yra toks, kurie mano, kad Stalinas padovanojo žemes lenkų komunistams mainais į jų lojalumą Maskvos valdžiai. Jo nuomone, mes privalome būti už tai amžinai dėkingi Rusijai, kaip anksčiau turėjome dėkoti Sovietų Sąjungai. Tuo tarpu niekas neužsimena, kad lygiai taip pat Stalinas savo sprendimu atėmė mūsų rytines žemes. Tad, įvykiai traktuojami ciniškai, siekiant parodyti, kad mes parsidavėme Vakarams, JAV, ir nepamename, kad mes skolingi Rusijai.

Truputį stebiuosi, kad Putinas apie tai neužsiminė, tačiau ten dar viename pakete įprastai būna pasažas apie tai, kad „mes išlaisvinome lenkus nuo fašistų — be mūsų fašistai būtų visus lenkus nužudę, ir to lenkai irgi neatsimena“. Nors mes puikiai žinome, kad sovietų komunistai irgi naikino lenkus, ir Putinas apie tai žino, tačiau ciniškai apie tai nekalba. Tai mūsų pareiga: mes privalome nuolatos dėkoti Rusijai kaip Sovietų Sąjungos įpėdinei už tas žemes, kas, žinoma, skamba labai suktai, ir yra šimtaprocentinis istorijos iškraipymas.

Žinoma, lenkiška spauda į tuos faktus dėmesį atkreipė. Tačiau, pagirtina, panikos nekėlė. Tiesiog žmonės Lenkijoje jau pripratę, kad rytuose — Baltarusioje ir Rusijoje — mums nuolat dėl ko nors priekaištauja. Tačiau teisintis turi tas, kas kaltas. Mes nekalti, kam mums teisintis? Kare mes, žinoma, neformaliai ir labai netiesiogiai, tačiau kaip Ukrainos sąjungininkai. Ir mes privalome suprasti, kad tokios atakos iš Putino ir Lukašenko pusės tęsis. Tai yra dalis karo, kuriame mes netiesiogiai, tačiau visgi dalyvaujame.

 

— Gal Putinas brandina planą sugrąžinti Lenkiją į „Rusijos imperijos“ prieglobstį?

— Jo galvoje visko gali būti, nieko atmesti negalima. Tačiau yra kitas klausimas — kiek tai adekvatu. Putinas jau seniai yra informacijos burbule, kurį pučia jam pataikaujantys ir bijantys pasakyti tiesą patarėjai. Nevalia nepripažinti, kad pastaruoju metu Putinas nesakė kad norėtų užgrobti Lenkiją. Jis veikiau norėtų ją susilpninti ir pašalinti iš Europos politikos, o taip pat iš derybų Rusija — ES, Rusija — Vakarai.

— Ar Lenkijoje yra palaikančių Putiną? Gal tarp žmonių, kuriems artima jo homofobinė pozicija?

— Taip galėtų būti, jei ne rusiškas imperializmas. Dauguma lenkų yra antirusiški ir antiimperiški genetiniu lygiu. Dauguma lenkų itin negatyviai vertina visus rusų užgrobimus, spaudimą ir dominavimą. Ir tai juose dominuoja, netgi nepaisant lenkų piliečių dešiniųjų pažiūrų seksualinių mažumų atžvilgiu.

— Rusijos propagandoje periodiškai skamba frazės, kad būtų gerai smogti į Lenkijos teritoriją branduoliniu ginklu. Jau žinoma, kad jie dislokuoti Baltarusios teritorijoje. Jūsų manymu, kiek rimta tapo ši grėsmė?

— Visų pirma, tai yra branduolinis šantažas, panašus į informaciją apie „ekskursijas“ į Rzeszówą ir Varšavą. Aišku, kiekvienas toks įspėjimas iš ypatingai šiuo klausimu užsiimančio Medvedevo pusės (ypač, kai išgeria ir tai paveikia jo fantaziją), dėmesį atkreipia. Taip pat, kaip ir kitų lyderių pareiškimai — ir Putinas apie tai prisimena, ir Lukašenko. Nors Lukašenko rečiau, nes jo retorika, kaip tai keistai beskambėtų, taikesnė. Baltarusia visgi turi taikios politikos ir derybų kūrimo tradicijas.

 

Tačiau kiekvieną kartą mes su sąjungininkais patikriname tokio smūgio tikimybę. Ir informacija, kad vyksta pasirengimas paleidimui, nepasitvirtina. Tik priminsiu, kiek „raudonųjų linijų“ mes neva jau peržengėme. Ir Medvedevas, ir Putinas perspėjo, kad bet kokia ataka prieš Rusijos Federacijos okupuotose Ukrainos teritorijose bus pretekstas branduoliniam smūgiui, ir tokio atsako nėra. Rusija kol kas silpna, ji tik bando išeiti iš šio aklagatvio.

— Jei įsivaizduosime hipotetiškai, kad Rusija imsis provokacijos ir vienaip ar kitaip užpuls Lenkiją ar Lietuvą, ar NATO įsikiš? Ar visgi nėra grėsmės, kad Lenkiją ar Lietuvą gali išduoti? KLausiu, nes rusiškų raketų nuolaužos jau krito Lenkijos teritorijoje ir jokios reakcijos po to nebuvo.

— Žinoma, Rusija to tikisi, ir Putinas savo skaičiavimuose į tokį varianto veikiausiai atsižvelgia. Tačiau nemanau, kad toks scenarijus realus. Jei, kaip sakote, NATO išduos Lenkiją ir Lietuvą, Aljanso nariai gali iš viso skirstytis. Vykstant karui Ukrainoje, kai Lenkija tapo pagrindine jos palaikymo aikštele, po vadovų susitikimo Vilniuje, išduoti abi šias šalis, svarbiausias rytinio flango šalis, bus organizacijos pabaiga. Aš manau, kad NATO tai gerai supranta, ten protingi žmonės.

Färidä Qorbanğäilevä
republic.ru

* Vladimiras Putinas Tarptautinio baudžiamojo teismo kaltinamas nusikaltimais žmonijai. Išduotas jo arešto orderis.

(15)
(5)
(10)

Komentarai ()