Švedijos parlamentas ketvirtadienį kelių balsų persvara pritarė reikšmingam vyriausybės pasiūlymui, numatančiam leisti senus atominius reaktorius, kurių darbo trukmė baigiasi, pakeisti naujais.

Pernai vasarį centro dešiniųjų vyriausybės pristatytam siūlymui panaikinti naujų branduolinių reaktorių statybos draudimą parlamentas pritarė po visą dieną trukusių debatų. Už jį pasisakė 174 įstatymų leidėjai, prieš balsavo 172 parlamentarai. Švedijos 349-ių vietų parlamente trys įstatymų leidėjai balsavime nedalyvavo.

1980-aisiais švedai referendume, kurio rezultatai buvo teisiškai neįpareigojantys, pritarė tam, kad dvylika šalyje veikiančių reaktorių būtų uždaryti iki 2010 metų, nors vėliau pareigūnai atsisakė šio tikslo. Nuo 1999 metų šalyje uždaryti du reaktoriai. Likę dešimt reaktorių, veikiančių trijose atominėse jėgainėse, pagamina maždaug pusę visos Švedijoje gaminamos elektros energijos.

Ketvirtadienį parlamento patvirtintas planas numato, kad uždarius tris esamas atomines jėgaines, toje pat vietoje galės būti pastatyti nauji reaktoriai, tačiau atmetama galimybė numatyti naujas statybų vietas. Planas garantuoja, kad šioje Skandinavijos valstybėje nebus daugiau dešimties reaktorių.

Parlamentas nusprendė, kad valstybei nebus leista subsidijuoti būsimų reaktorių statybos, o avarijos atveju reaktorių savininkams priklausys neribota atsakomybė už nuostolius. Branduolinių reaktorių pakeitimo planą, kuris įsigalios ateinančių metų sausio 1 dieną, parėmė keturios valdančiosios koalicijos partijos, tarp jų Centro partija, tradiciškai pasisakanti prieš atominę energetiką.

Vis dėlto parlamente prieš balsavimą vyko audringos diskusijos ir du Centro partijos įstatymų leidėjai pareiškė, jog "paklausys savo sąžinės balso" ir balsuos prieš šį projektą. Trys pagrindinės opozicinės kairiosios pakraipos partijos griežtai pasisakė prieš šį planą, o Žaliųjų partijos atstovė Maria Wetterstrand pliekė centristus už tai, kad šie palaikė savo koalicijos partnerių poziciją.

Pritarus šiam vyriausybės siūlymui, Švedija dar šimtui metų taps priklausoma nuo branduolinės energetikos, o pasekmes ateities kartos, kurios bus priverstos rūpintis atliekomis, jaus 100 tūkst. metų", sakė M.Wetterstrand per debatus parlamente. Tuo tarpu Centro partijai priklausantis aplinkos ministras Andreasas Carlgrenas gynė vyriausybės pateiktą energetinį planą. „Tai mitas, kad atominė energetika išstumia atsinaujinančius energijos šaltinius, “ – tvirtino jis.

Ministras taip pat pabrėžė, kad rinkėjai turės galimybę pareikšti savo požiūrį į naują energetinį planą per rugsėjo 19 dieną numatytus rinkimus. Jei trims pagrindinėms opozicinėms partijoms pavyks ateiti į valdžią, manoma, kad jos atšauks ketvirtadienį parlamento priimtą sprendimą.

Branduolinis planas yra dalis vyriausybės klimato programos, kurioje numatyta, kad iki 2020-ųjų 50 proc. energijos bus gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, o iki 2050 metų bus iš viso atsisakyta iškastinio kuro šilumai gaminti.

Tarptautinė aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“ Švedijos parlamento priimtą sprendimą pavadino "neatsakingu". „Nedidele balsų dauguma priėmę šį sprendimą, parlamento nariai demonstruoja, kad nežiūri rimtai į branduolinės energetikos grėsmes aplinkai ir netiki, kas Švedijos atsinaujinanti energija turi milžinišką potencialą“, – sakoma „Greenpeace“ atstovo spaudai Ludvigo Tillmano paskelbtame pareiškime.

Balsavimas parlamente įvyko tą pačią dieną, kai šiauriau Stokholmo esančios Upsalos teisme susitiko 29 aktyvistai, kurie pirmadienį buvo sulaikyti už tai, kad įsilaužė į Forsmarko atominę jėgainę. Aktyvistai iš užsienio, tarp kurių buvo britų, vokiečių ir lenkų, taip pat vienas švedas vilkėjo šviesių spalvų drabužius, turėjusių simbolizuoti atsinaujinančius energijos šaltinius – saulę, vėją ir vandenį. Tokiu būdu jie siekė paremti „Greenpeace“ pastangas paspausti parlamentarus balsuoti prieš vyriausybės planą.

Aktyvistams buvo pareikšti kaltinimai dėl neteisėto įsiveržimo, tačiau po ketvirtadienį įvykusio teismo posėdžio jie buvo paleisti iš arešto, nurodė „Greenpeace“, pridūrusi, kad teisminis bylos nagrinėjimas paskirtas liepos 1 dieną.

Tuo tarpu kiti šios aplinkosaugos organizacijos aktyvistai buvo susirinkę prie parlamento, kur tuo metu vyko audringi debatai, ir laikė iškėlę plakatą, raginantį įstatymų leidėjus nepritarti vyriausybės pateiktam planui.

Komentarai (17)