„Vieniša kova“. Zelenskis jaučiasi „išduotas sąjungininkų“. Kas nutiko

Nepadanudojo, nes Ukrainai pigiau kitos programos. Reikia, kad tie ginklai Ukrainoje liktu ir nereiktu ju grąžinti. O lendlizą jau naudos paskutiniu atveju. Todel kad Trumpo pakalikai dirba Rusijos propogandai, jie kalba tuos pacius zodius, ka ir rusu troliai.

https://en.m.wikipedia.org/wiki/Ukraine ... ct_of_2022 Sutartis buvo nutraukta fiskalinių metų pabaigoje. Jei sutartis nebūtų nutraukta bidenas galėtų ir toliau inicijuoti ginkluotės siuntimą be didelių diskusijų parlamente.

Na tai ok. Siunčia pagal kitas programas. Koks skirtumas, kaip vadinasi.

Skirtumas yra pagal landlizo programą man rodos prezidentas gali apeiti parlamentą e didelių diskusijų išsiųsti ginklus.

Bet pagal Lend liz paskui turėtu reikalauti Ukrainos gražinti sveiką techniką. Jos Ukrainai reiks ir po karo, bet Ukrainai taip trūksta pinigų, gyvena iš išmaldos. Tai numatydami į priekį, todėl ir naudoja programas, pagal kurias, tie ginklai liks Ukrainai po karo nemokamai, o ne lend liz. JAV galvoja uz Ukrainą į priekį. Karui pasibaigus, Ukraina negali likti be karines technikos iš JAV. Ypač jei butų koks Trumpas, negales reikalauti, kad Ukriana grazintu techniką, nes lend lizas nebuvo naudotas.

Tai atsakyk į klausimą - iš kur pasiima tie pinigai, kurie sumokami už ginkluotę - iš dangaus ar iš mokesčių? Jei iš dangaus, tai juos barsto iš Pakso lėktuvo ar kaip? Dar gali pamąstyti, kodėl Lietuvos vyriausybė nepadaro milijardinių užsakymų kokiai nors nesąmonei - guminiams kaliošams, įkapėms ar pan. gaminti? Pats sakei, kad pramonė gėris; jei klestės tautiniai įkapių siuvėjai, tai valstybei tik geriau nuo to.

Uzsuktas ratas. Valstybe perka is imones. Imone pelninga, moka mokescius valstybei, darbuotojai turi darba, kurie taip pat moka mokescius ir leidzia pinigus valstybeje. Visiems nuo to geriau. Dar pridek eksporta. Pramone klesti, jei yra paklausa,cia atsakymas i antra posto dali.

Na va, jau išsiaiškinom - valstybė pinigus ginklų pirkimui paima iš mokesčių. Mokesčiai, savo ruožtu, pasiima ne iš dangaus - juos moka mokesčių mokėtojai, sutinki? Jei valstybėje yra devyni fermeriai ir vienas kalvis, ir iš pastarojo valstybė sumano pirkti kardus ir iečių antgalius, ji mokesčius paskirsto visiems - ir kalviui, ir fermeriams. Fermerių verslas sekasi mažiau, nes jų pinigus paima valstybė ir nieko neduoda mainais, užtat kalvis klesti, gavęs užsakymų. Šitas modelis iliustruoja svarbią ekonominę tiesą - kad valdžia tik perskirsto išteklius, o ne kuria juos. Ar kalvio klestėjimas kažkaip svarbesnis už fermerių patirtus nuostolius? O gal tu manai, kad fermeriai nemoka mokesčių ir nekuria darbo vietų? Vyriausybės įsikišimas galėtų duoti ekonominės naudos, jei jis sukurtų išteklius, reikalingus kitų išteklių gamybai. Pvz, jei už surinktus mokesčius būtų pastatytas geležinkelis transportuoti prekėms ir žaliavoms, arba užpirkti traktoriai, kuriuos skolins pradedantiems fermeriams ir pan. Ginklų gamybos atveju tokio grįžtamojo efekto nėra. O į antrą posto dalį nė velnio neatsakei. Neparašei jokio paaiškinimo, kodėl Lietuvos valdžia neįmeta milijardo į random ūkio šakos produkcijos pirkimą.

Gryzkime i pradzia. Visas prasidejo nuo to kai bandei teigt, kad kas naudinga karo pramonei, nera naudinga valstybei. Gal tai ir nenaudinga pvz Lietuvoje kuri viska perka, tai yra net neturi to kalvio pas save. Bet mes kalbam apie usa. Tavo pateiktam pavyzdi, galim apverst situacija. O kas jei vienas kalvis kuria tokios pridetines vertes produkta, kad sumoka daugiau mokesciu nei 9 zemdirbiai? Tokiu atveju yra nukentejusiu ar ne? Nereikcia net jokiu kvailu palygimu, jei karo pramone pelninga, visi tik islosia is to. Si diskusija butu paprastesne,jei nebutum suplakes karo pramones ir islaidu gynybai. Aisku pats kaltas, kad neisrisau iskart. Nzn kas neaisku,bet pats pateikei absurdiska pavyzdi su zvakutem ar kuo ten. Kam kurti random saka,jei nebus paklausos jai? Paimkim pvz puslaidininkius ir visai kitas paveikslas nusipiesia.

Kažką blogai supranti apie pridėtinę vertę ir mokesčius. Pridėtinė vertė įgauna piniginį pavidalą tada, kai pagaminta prekė parduodama. Kalvis pagamina ieties antgalį, kurį parduoda valstybei už 10 baksų. Valstybė paima ieties antgalį ir padeda į karinį sandėlį arba siunčia į Ukrainą. Dabar paskaičiuokime. Kalvis sukūrė pridėtinės vertės už $10 (sakykime, jo darbas sukuria labai didelę PV ir sąnaudos nykstamai mažos). Pardavęs valstybei prekę jis sumokėjo $2 PVM. Gal dar šiek tiek grąžino kitų mokesčių pavidalu. Bet mokesčiai, kaip juos beskaičiuok, pelningam verslui niekaip negali viršyti pardavimų, t.y. tų $10. Rezultate valstybė išleido $10, o atgal gavo $2 ar kokius $5 plius ieties antgalį. Pastarasis atgula sandėlyje arba siunčiamas į Ukrainą, tad realiai dingsta. Viskas. Kur čia profitas?