2023 m. gruodžio 17 d. iškelta Tverės srities Rževo miesto žurnalistės Katerinos Duncovos kandidatūra į Rusijos prezidentės postą.

„Visi Maskvos notarai, išskyrus vieną, atsisakė padėti patvirtinti kandidatūrą“ - ir tai buvo tik viena kliūtis Duncovos kelyje. Susitikime, kur oficialiai paskelbta apie jos siekį tapti Rusijos prezidente, dalyvavo keli šimtai žmonių, prie įėjimo budėjo policijos pareigūnai. Anksčiau pranešta apie tai, kad kongresų centre buvo dingusi elektra.

Sunkumai dar nesibaigė - Duncovos štabas turės surinkti 300 tūkstančių parašų iki sausio 25 d. „Tikiu, kad kartu mes laimėsime ir padarysime Rusiją laisva ir taikia šalimi!“, sakė Duncova.

Akivaizdu, kad karas Ukrainoje yra viena iš Duncovos kampanijos ašių. 

„Bent pastaruosius dešimt metų šalis juda neteisinga linkme: telkiasi ne į progresą, o į savęs naikinimą. Kasdien paprastų rusų gyvenimas tampa vis sunkesnis. Piliečiai negali laisvai reikšti savo nuomonės, jei ji nesutampa su valdžios pozicija; politinių kalinių daugėja, šimtai tūkstančių žmonių buvo priversti išvykti iš šalies. Iš tikrųjų, vietos savivalda yr sugriauta, o didžiulėje valstybėje viską sprendžia vienas žmogus. „Karinės operacijos“ kaimyninių valstybių teritorijoje veda į neišvengiamą izoliaciją ir degradaciją. Iranas, Šiaurės Korėja ir Eritrėja yra paskutinės likusios sąjungininkės, tačiau netrukus ir jos gali nusisukti“, – savo tinklalapyje rašė Duncova.

Duncova teigia, kad Rusija turi kuo greičiau nutraukti karo veiksmus, imtis demokratinių reformų, atkurti santykius su išoriniu pasauliu, skirti pinigų žmonių gyvenimo kokybei gerinti, „o ne naujiems tankams įsigyti“.

Balsavimas už prezidentą Rusijoje vyks – nuo ​​2024 metų kovo 15 iki 17 d. Beveik neabejojama, kad Putinas bus perrinktas. Tiesa, kai kurie ekspertai mano, kad Duncova gali sukelti Tychanovskos efektą - rinkėjai sąmoningai rems mažiau žinomą asmenį pagal principą „bet kas, tik ne Putinas“.

Komentarai ()