Vos 10 km. Šalia Lietuvos gali atsidurti dar viena atominė elektrinė. Internete kilo audra (8)
Lietuvos kaimynė pradėjo galvoti apie atominę elektrinę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kad nepadidėtų Latvijos priklausomybė nuo elektros energijos iš kitų šalių, reikėtų svarstyti galimybę plėtoti branduolinę energetiką, pareiškė Latvijos klimato ir energetikos ministerija (KEM).
Ministerija Saeimos Aplinkos, klimato ir energetikos pakomitetyje, pristatė ataskaitą, kurioje išskirtos šešios potencialios vietos Latvijoje, kur ateityje būtų galima pastatyti mažąjį branduolinį reaktorių.
Viena iš siūlomų vietų yra ir prie Raznos ežero (šalies rytuose), Raznos nacionaliniame parke. Dėl to socialiniuose tinkluose kilo gyventojų nepasitenkinimas.
Kol kas konkrečių planų nėra, tačiau KEM įsipareigojo toliau tirti branduolinės energetikos plėtrą Latvijoje. Bet KEM ataskaita apie branduolinės energetikos plėtrą sukėlė pasipiktinimo bangą socialiniuose tinkluose.
„Latvenergo“ sukūrė žemėlapį su galimomis atominės elektrinės statybos vietomis, atsižvelgdama į elektros linijas, kelių infrastruktūrą, geologiją ir vandens telkinių artumą, kurie būtų naudojami aušinimui.
Be Raznos ežero, žemėlapyje taip pat pažymėts šios vietos:
- Aconė prie Rygos,
- Paviluosta,
- Papė (10 km nuo Lietuvos sienos, Būtingės),
- Uovišiai,
- Burtniekai.
Klimato ir energetikos ministras Kasparas Melnis teigė, kad žemėlapis buvo sukurtas daugiau nei prieš 10 metų, kai geopolitinė situacija buvo kitokia.
„Tai 2010 m. žemėlapis. Tas žemėlapis nėra naujas. Manau, kad tuo metu, kai buvo modeliuojamas tas žemėlapis, geopolitinė situacija buvo visiškai kitokia. Todėl žemėlapis, jei jis būtų sukurtas šiandien, tikriausiai būtų kitoks.“
Antras variantas – bendradarbiauti su Estija
Saeimos pakomitečio nariai ministerijos planus vertino kritiškai, tačiau ministerija bendrą skepticizmą vertino teigiamai, pripažindama, kad dar reikia daug aiškinamojo darbo.
„Galėtume kalbėti apie 2035 metus, tikriausiai todėl, kad šiuo metu daugiau klausimų nei atsakymų. Atsižvelkime į piliečių nuomonę“, – sakė ministras.
Tačiau KEM jau aiškino, kad naudojamos technologijos nei galia, nei saugumu neprimena sovietmečio analogų.
Galima atominės elektrinės statyba – tik vienas iš ministerijos siūlomų branduolinės energetikos pramonės plėtros scenarijų. Antras variantas būtų užmegzti bendradarbiavimą su Estija.
Atominės elektrinės statybai prireiktų daugiau nei milijardo eurų, taip pat konkrečių specialistų paruošimo. Todėl tikėtina, kad atominės elektrinės statyba tiek prie Raznos ežero, tiek kitose ministerijos nurodytose vietose ateityje gali būti kelių dešimtmečių perspektyva.
