NATO kviečia svyruojančią Rusiją prisidėti prie Europos raketinio skydo (24)
Rusija palankiai įvertino, bet dar nepriėmė istorinio NATO kvietimo prisidėti prie raketinio skydo, kuris saugotų Europą nuo Irano atakų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Du svarbius neatsakytus klausimus dėl raketinio skydo - ar jis veiks ir ar europiečiai gali tai sau leisti - NATO narės kol kas atidėjo į šalį, kad galėtų šį susitarimą pateikti kaip NATO solidarumo stiprinimą.
D.Medvedevas apie šiuos klausimus kalbėjo tiesiai šviesiai: "Gana akivaizdu, kad ir patys europiečiai ne iki galo įsivaizduoja, kaip jis atrodys, kiek jis kainuos. Tačiau visi supranta, kad raketinės gynybos sistema turi būti visapusė".
NATO sako, kad sistema atsieina palyginti pigiai, kai išlaidos padalijamos visoms 28 Aljanso valstybėms, - 200 mln. eurų per 10 metų. Tačiau kritikai tvirtina, kad tai didelė kaina Europai, kenčiančiai nuo skolų krizės, kurioje padėjo nedarbas ir tuo pačiu metu vyriausybės buvo privertstos didinti mokesčius, apkarpyti paslaugas bei valstybės tarnautojų algas.
B.Obama sakė, kad šia raketine sistema "reaguojama į mūsų laikų grėsmes" ir kad ji "rodo mūsų ryžtą ginti savo piliečius nuo balistinių raketų grėsmės". Prezidentas tiesiogiai Irano nepaminėjo - jis atsižvelgė į NATO narės Turkijos, kuri grasino blokuoti susitarimą, jei bus išskirta jos kaimynė, norą.
Susitikime Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconi (Silvijus Berluskonis) konstatavo, kad "sunkumų ruožas įveiktas".
Turkijos prezidentas Abdullah Gulas (Abdula Giulas) šeštadienį sakė, kad NATO įvykdė jo šalies reikalavimus ir kad susitarimas "atitinka ... tai, ko mes norėjome". "Esame tuo patenkinti", - pridūrė jis.
Tuo tarpu Prancūzija, kuri turėjo abejonių dėl to, kad raketinio skydo planas gali pasirodyti kaip pakaitalas branduolinei atgrasinimo priemonei, sakė, jog taip pat pasirašė, kai jos susirūpinimas buvo išsklaidytas.
"Prancūzija būtų atsisakiusi vienašališko projekto, atitrūkusio nuo realybės, brangaus arba jei jis būtų buvęs ... priešiškas Rusijai, arba būtų buvęs pakaitalas branduolinei atgrasinimo priemonei", - sakė Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi).
Jis pažymėjo, kad nė viena šalis nebuvo konkrečiai paminėta kaip raketinės gynybos objektas, tačiau pridūrė: "Prancūzija vadina daiktus tikraisiais vardais: šiandien raketų grėsmė yra Iranas".
Pagal susitarimą, jau dabar Europai planuojama ribota JAV raketų gaudytuvų ir radiolokatorių sistema, apimanti gaudytuvus Rumunijoje bei Lenkijoje ir galimus radiolokatorius Turkijoje, būtų susieta su išplėstu pačios Europos raketinės gynybos skydu.
Taip būtų sukurta plataus masto sistema, sauganti visas NATO šalis nuo vidutinio nuotolio raketų atakų.
D.Medvedevas atvyko į Lisaboną antrąją susitikimo dieną, kai 28 Aljanso šalys paskelbė, kad kurs bendrą priešraketinės gynybos sistemą, taip pat pakvies dalyvauti šiame projekte Rusiją.
Šis Aljanso valstybių lyderių gestas žymi visišką NATO, kuris po Antrojo pasaulinio karo buvo sukurtas Vakarų Europai nuo sovietų grėsmės ginti, strategijos pasikeitimą.
Pastaraisiais metais Maskva žiūrėjo į Amerikos planus kurti priešraketinį skydą kaip į jai keliamą rimtą grėsmę, nepaisydama Vašingtono patikinimų, kad sistema kuriam apsiginti nuo galimų raketų paleidimų iš tokių šalių, kaip Iranas.
Penktadienį buvo priimta nauja NATO strateginė koncepcija artimiausiems 10 metų, joje sakoma, kad NATO nekelia "jokios grėsmės" Rusijai. Šį dokumentą penktadienį patvirtino 28 NATO šalių lyderiai.
"NATO nekelia jokios grėsmės Rusijai. Priešingai, mes norime tikro NATO ir Rusijos strateginio bendradarbiavimo, ir mes veiksime atitinkamai, laukdami, kad Rusija atsakys tuo pačiu", -sakoma dokumente.
Teiginys, kad NATO nekelia grėsmės Rusijai, buvo pirmą kartą įtrauktas į Aljanso koncepciją.
Lisabonos susitikimas buvo pirmasis po Rusijos ir Gruzijos karinio konflikto 2008 metų rugpjūtį, dėl kurio buvo įšaldyti NATO santykiai su Rusija keliems mėnesiams.
