„To reikės visai Europai.“ 6,3 mlrd. eurų. Lietuvai atsiveria aukso gysla  (5)

Seimui antradienį pristatyta svarbiausias energetikos bei vienas strateginių visos valstybės dokumentų – atnaujintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės iki 2050 metų strategijos projektas.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Seimas priėmė jį svarstyti: už balsavo 71 parlamentaras, vienas buvo prieš, o 22 susilaikė. Dabar projektą svarstys komitetai.   

Pristatydamas projektą energetikos ministras Dainius Kreivys pabrėžė, kad žaliasis kursas Lietuvai yra didelė galimybė. 

„Šiaurės ir Pietų šalys turės didžiulį žalios energijos perteklių, kai tuo tarpu Centrinė visa Europa turės nepriteklių ir kadangi didžiuliai pramonės centrai yra būtent sutelkti Centrinėje Europoje, jiems reikės didžiulio kiekio tiek elektros energijos, tiek vandenilio“, – tvirtino ministras. 

D. Kreivys tikisi, kad šilumos gamyba iš atsinaujinančių išteklių iki 2030 metų išaugs: „Judėsime nuo 90 proc. iki 100 proc. O individualiame šildyme reikšmingai mažės sunaudojamos energijos kiekis, nes pereisime prie efektyvių biokuro, naujos kartos šilumos siurblių“. 

Pasak jo, transporte žaliosios energijos dalis turėtų augti nuo 15,8 proc. 2030 metais iki 90 proc. 2050 metais, o elektra bei vandeniliu varomos transporto priemonės jau 2030 metais turėtų sudaryti 15 proc.

Ministras pabrėžė, kad ateityje elektros gamyba didės, o investicijos į tinklus sąlyginai mažės.

„Investicijos į tinklus ir jų krūvis, tenkantis vienai kilovatvalandei, mažės dėl didelio elektros energijos kiekio, kuris bus perduotas šitais tinklais. Noriu pabrėžti, kas Lietuvoje turime vienus stipriausių tinklų Europoje. Todėl, kad mes buvome BRELLʼo  žiede ir srautai, kurie buvo numatyti ir kurie sukosi žiede, buvo iki 3,5 iki 4 gigavatvalandžių. Plius, papildomai į tinklų plėtrą investavome europines lėšas dėl sinchronizacijos“, – aiškino ministras. 

 

Strategija numato, kaip artimiausiais dešimtmečiais bus siekiama pereiti prie klimatui neutralių energijos šaltinių ir pakeisti šiuo metu naudojamą iškastinį kurą. 

Energetikos ministras anksčiau yra sakęs, kad strategijoje numatytų tikslų daugiausia bus siekiama verslo investicijomis. 

Dokumente nurodoma, kaip Lietuvai iki 2050 metų pasigamins visą reikiamą elektrą, ją eksportuos, taip pat didins atsinaujinančių energijos išteklių gamybos pajėgumus bei transformuos pramonę į netaršią aplinkai.

 

Skaičiuojama, kad Lietuvos energetinė transformacija iki 2050 metų vien šiame sektoriuje galėtų sukurti iki 140 tūkst. naujų darbo vietų bei iki 11 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), jos nauda šalies ekonomikai siektų 6,3 mlrd. eurų. 

D. Kreivio teigimu, šiuo metu yra beveik 107 tūkst. elektrą gaminančių vartotojų, o ateityje jų, planuojama, augs iki 300 tūkstančių.  

Pagal ministerijos planą iki 2050 metų labiausiai turėtų išaugti sausumos vėjo jėgainių (28,1 TWh), jūros vėjo parkų (18,8 TWh), po 2030-ųjų numatytų vystyti branduolinių reaktorių (11,2 TWh), saulės elektrinių (9,5 TWh) elektros gamyba. 

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: BNS
Autoriai: Sniegė Balčiūnaitė
(42)
(9)
(33)
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama

Komentarai (5)