Lietuviai ir po dešimtmečio pirks senus automobilius
(11)
Ilgainiui automobiliams lietuviai išleis vis daugiau pinigų, o transporto priemonių gatvėse po dešimties metų važinės kur kas daugiau nei dabar. Tačiau ir 2020-aisiais lietuviai dažniau žvalgysis į senienas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
Skirtingi “Veido” pašnekovai prognozuoja, kad 2020 metais 28–30 proc. kasmet įsigyjamų automobilių jau bus nauji, o visi kiti ir toliau bus perkami turguose. Šalyje, kaip ir iki šiol, vyraus turguje ar internete įsigyti seni automobiliai, o pirkimo įpročiai drastiškai nepasikeis.
Sociologinės apklausos rodo, kad visiškai naują automobilį linkę pirkti tik 2,8 proc. gyventojų, ketinančių įsigyti transporto priemonę. “Vienų dvejų metų senumo automobilį pirktų 5,2 proc., o trejų–penkerių metų – 9,5 proc. žmonių, ketinančių pirkti automobilį. Na, o 80 procentų, regis, rinksis dar senesnę transporto priemonę”, – komentuoja “GfK CR Baltic” Lietuvos padalinio vadovas Andrius Norkevičius.
“Tik apie 20 proc. Lietuvos gyventojų kas ketveri metai savo automobilį keičia į naują arba keleto metų senumo. Likusi dalis gyventojų savo automobilių nekeičia arba keičia į senus, nelabai techniškai tvarkingus, kuriuos paskui remontuoja”, – konstatuoja Lietuvos automobilininkų sąjungos direktorius Kęstutis Kestenis. Jo nuomone, panašios tendencijos Lietuvoje stebimos jau dešimtmetį, tad smarkiai nepasikeis ir iki 2020-ųjų.
Stebuklas įvyktų nebent tuo atveju, jei iš esmės pasikeistų valdančiųjų požiūris ir nauji automobiliai būtų parduodami taikant lengvatas. Būtent tokiomis priemonėmis savo automobilių parką atnaujino, tarkime, Portugalija, kurioje senienų stipriai sumažėjo.
Beje, automobilių pardavėjai skaičiuoja, kad vidutinis naujas automobilis į biudžetą įneša 12 tūkst. Lt – per PVM, pardavėjų sumokamus mokesčius, mokesčius “Sodrai”. Tuo tarpu sena transporto priemonė į biudžetą įneša 600 Lt – 20 kartų mažiau. Vadinasi, valstybė lyg ir turėtų būti suinteresuota skatinti naujų mašinų pardavimą – vien jau dėl ekonominės naudos, ką jau kalbėti apie tai, kiek gyvybių gali būti išgelbėta tarp visų automobilių padidinus naujų kiekį.
Tačiau kol kas jokios strategijos valstybiniu lygmeniu nėra, ir pirkėjai palikti savo nuožiūra spręsti, kokį automobilį pirkti. 80–90 proc. tikimybė, kad taip pat gyvensime ir po dešimtmečio.
Lietuviai taps kuklesni?
Na, o kokius automobilius pirksime? Visi kalbinti pašnekovai sutaria, kad krizė gerokai pakeitė lietuvių vairuotojų skonį, tad ilgainiui mados iš tiesų gerokai keisis.
Prekybininkai prognozuoja, kad anksčiau lietuviai žvalgėsi jei ne į brangius ir prabangius, tai bent į didelius automobilius, o dabar daugiausiai nuperkama mažų, ekonomiškų automobilių. Jau po penkerių metų populiariausios transporto priemonės apibrėžimas bus toks: nedidelis, 2 litrų, dyzeliniais degalais varomas miesto automobilis.
Beje, greičiausiai vis daugiau lietuvių automobilius vertins ne kaip mados reikalą, o tiesiog kaip susisiekimo priemonę. Neseniai skelbimų portalo Autogidas.lt atliktos apklausos rezultatai rodo, kad 68 procentams respondentų jau dabar automobiliai yra būtent transporto priemonė, ir tik nedidelei daliai apklaustųjų – hobis, o girtis automobiliu linkę vos keli procentai. Vadinasi, galima daryti prielaidą, kad automobilinio kuklumo daugės ir ateityje.
Tiesa, automobilių prekybos ekspertai prognozuoja, kad nors lietuviai ir bus kuklesni, vidutinė suma, kurią jie skirs automobiliui (daugeliu atvejų nenaujam) įsigyti, bus nebe 10–20 tūkst., kaip dabar, o 20–30 tūkst. Lt.
Kita vertus, ir patys automobiliai brangs, nes jų kaina vien dėl infliacijos kasmet padidėja vidutiniškai 1 proc. Vadinasi, 2020-aisiais už tokį kaip dabar automobilį teks pakloti mažiausiai 10 proc. didesnę sumą.
Galima prognozuoti, kad ir pačių automobilių Lietuvos keliais važinės daugiau nei dabar. Pasak Lietuvos autoverslininkų asociacijos generalinio direktoriaus Mindaugo Beišio, kasmet daugėja tiek asmeninės paskirties, tiek komercinių automobilių – atitinkamai po 6 ir 3,3 proc. per metus.
Štai 2000 m. Lietuvos keliais važinėjo 945 tūkst. asmeninės paskirties automobilių, o 2010 m. jų beveik padvigubėjo – iki 1,72 mln. Žinoma, mažėjant gyventojų, tikėtis, kad 2020-aisiais Lietuvoje bus 3,5 mln. automobilių, būtų naivu, tačiau 2,5 mln. asmeninių transporto priemonių tikrai gali būti.
Hibridų ir elektromobilių šalimi netapsime
Na, o kokia ateitis Lietuvoje laukia hibridinių automobilių ir elektromobilių? Pasak vieno iš lietuviško elektromobilio “JonElis” kūrėjų Mariaus Gervės, šiuo metu mūsų šalyje yra apie 500 hibridinių automobilių ir apie 50 elektromobilių.
Bendrovės “Mototoja” pardavimo vadovas Gintaras Sudaras pastebi, kad kol kas tokių naujų automobilių Lietuvoje parduodama labai mažai, nes jie yra gana brangūs. Tarkime, iš elektros tinklo įkraunamas hibridinis naujas “Toyota Prius” šiandien kainuoja nuo 90 tūkst. Lt, hibridinis naujas “Toyota Auris” – 78 tūkst. Lt, hibridinio naujo “Lexus” kaina prasideda nuo 200–240 tūkst. Lt.
Nepigu ir paprastą automobilį perdaryti į hibridinį: K.Kestenio skaičiavimais, tai atsieina apie 35 tūkst. Lt, o jei šią sumą pridėsime prie turimo automobilio vertės, susidarys suma, už kurią labiau apsimoka įsigyti naują nehibridinį.
Taigi kol kas vienintelė galimybė išpopuliarėti hibridams – antrinė rinka. “Jeigu kada nors hibridiniai automobiliai ir bus paklausūs Lietuvoje, tai ne anksčiau kaip po 15–20 metų”, – apibendrina K. Kestenis.
Elektromobilių rinkoje proveržio galime laukti po 5–10 metų: prognozuojama, kad maždaug 2015-aisiais bus sukurta naujos kartos baterija, kuri bus ir lengvesnė, ir ilgiau neišsikraus, ir greičiau įsikraus, galiausiai – bus tinkama atšiauraus klimato šalims.
Beje, elektromobilių Lietuvos keliuose matyti suinteresuotos ir kartu šiuo klausimu dirba net trys ministerijos: Susisiekimo, Ūkio ir Energetikos. Iš esmės tai gana unikalus atvejis, kai joms pavyko susitarti, – nuspręsta, kad bus vykdoma elektromobilių galimybių studija. Mat Susisiekimo ministerija siekia, kad mūsų gatvėse būtų kuo daugiau tokių mažinų, Ūkio ministerija – kad būtų gaminami elektromobilių komponentai ir kad tai skatintų mūsų ekonomikos augimą.
Nors prognozuoti, kokie bus šios studijos rezultatai, dar anksti, tai teikia vilties, kad po dešimties metų mūsų šalyje elektromobiliams bus taikomos mokesčių lengvatos, o Lietuvoje veiks ne tik pora užsienio kapitalo paprastų automobilių surinkimo įmonių, bet galbūt ir lietuviška elektromobilių surinkimo gamykla.
