Tipiškas miestietis apie 70–80 proc. paros laiko praleidžia patalpose. Šiuolaikinio žmogaus gyvenimui persikeliant į uždaras patalpas, pasaulio mokslininkai vis labiau domisi patalpų oro kokybe, o blogėjanti visuomenės sveikata vis dažniau siejama ir su mūsų biuruose bei namuose esančiomis medžiagomis. Vienu svarbiausių patalpų oro teršalų laikomas formaldehidas – cheminis kancerogenas ir alergenas.

Mokslininkai abejoja, kad pavyks išvengti šios medžiagos poveikio

Kaip teigiama Higienos instituto leidinyje „Visuomenės sveikata“ publikuotoje apžvalgoje, 2004 m. Tarptautinis vėžio tyrimo centras padarė išvadą, kad yra pakankamai įrodymų, jog formaldehidas sukelia žmogui nosiaryklės vėžį, yra rimtų, bet nepakankamų įrodymų, jog jis sukelia leukozę, ir yra ribotas kiekis įrodymų, kad jis sukelia prienosinių ančių vėžį. Pagal pavojingumą formaldehidas buvo priskirtas I grupei (veiksniams, kurių kancerogeniškumas žmogui įrodytas). Formaldehidas taip pat įtrauktas į Lietuvoje patvirtintą alergenų sąrašą. 

„Formaldehidas apibūdinamas kaip vienas iš 5 prioritetinių oro teršalų. Jo koncentracija ore, siekianti 0,03 mg/kub. m, gali sukelti nepalankius padarinius žmogaus sveikatai, o bent 20 proc. Europos gyventojų yra veikiami koncentracijų, didesnių už šią“, – teigia teksto autorės, Higienos instituto mokslininkės Lolita Pilipavičienė ir Gražina Smolianskienė.

Vengrijoje buvo tirta formaldehido koncentracija būstuose, kuriuose gyveno 9–11 m. amžiaus vaikai, sergantys imunologinės kilmės kvėpavimo sistemos ligomis. Pusėje šių būstų formaldehido koncentracija ore viršijo didžiausią Vengrijoje leistiną koncentraciją (0,012 mg/kub. m).

Į žmogaus organizmą formaldehidas patenka per kvėpavimo takus. Kai kurie asmenys gali užuosti labai mažas formaldehido koncentracijas ore (0,1–0,3 mg/kub. m) ir pajusti diskomfortą. Koncentracijai ore siekiant 1 mg/kub. m, aštrus formaldehido kvapas dirgina akių ir viršutinių kvėpavimo takų gleivines. Dauguma žmonių akių, nosies ir užpakalinės ryklės dalies perštėjimą pajunta, kai formaldehido koncentracija ore siekia 2,5–3,75 mg/kub. m.

Anot apžvalgos autorių, didžiausi formaldehido kiekiai, viršijantys leistinas normas, išsiskiria gamybos metu. Taigi labiausiai šios medžiagos yra veikiami žmonės, dirbantys tam tikrų šakų pramonės gamyklose. Tačiau su mažesnėmis šio kancerogeno ir alergeno dozėmis kasdien susiduria praktiškai visi. „Teigiama, kad formaldehido poveikis asmeninėje aplinkoje gali būti laikomas kontroliuojamu. Vis dėlto abejojama, ar galima pasiekti, kad formaldehido koncentracija patalpose nuolat būtų mažesnė nei 0,02 mg/kub. m“, – vyraujančią nuostatą pristato Lietuvos mokslininkės.

Taip pat dideli formaldehido kiekiai gali išsiskirti atliekant kai kuriuos patalpų vidaus apdailos darbus (pavyzdžiui, lakuojant parketą šlapalo-formaldehido pagrindu pagamintu laku ar izoliacijai naudojant šlapalo-formaldehido putas).

„Dažnai formaldehido koncentracija tiriama biurų ore. Suomijoje, Austrijoje ir Lenkijoje buvo tirta oro biuruose cheminė tarša ten, kur darbuotojai skundėsi dėl oro kokybės, o visuomenės sveikatos specialistai nerado jokių išskirtinių oro taršos šaltinių. Biurų ore formaldehido koncentracijos nustatytos labai mažos. Tačiau nereikia pamiršti, kad randama ir kitų lakiųjų organinių junginių, pvz., benzeno, ir bendra jų koncentracija gali būti pakankama, kad sukeltų „nesveiko pastato sindromą“, – rašoma apžvalgoje.

Formaldehido šaltiniai – laminatas, nauji baldai, knygos ir remontas

Pasak mokslininkių, daugelis autorių teigia, kad formaldehido koncentracijos didesnės individualiuose namuose negu butuose, ypač naujuose pastatuose. Dar prieš keliolika metų Švedijoje buvo nustatyta, kad butuose paprastai būna geresnė oro ventiliacija nei individualiuose namuose, o santykinė drėgmė – mažesnė. Formaldehido išsiskyrimas iš medžiagų didėja, didėjant temperatūrai ir santykinei drėgmei, o geresnė ventiliacija švarina orą patalpose.

Šešiose ES šalyse (Belgijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Olandijoje) buvo atliktas pilotinis projektas – aplinkos teršalų poveikio visuomenės sveikatai palyginamoji analizė.

Tyrimai patvirtino nuostatą, kad formaldehido koncentracijos statistiškai patikimai didesnės naujuose pastatuose (iki 1 metų senumo). Būstuose, kuriuose yra laminuota grindų danga, formaldehido koncentracija 1,5 karto didesnė. Ji taip pat didesnė būstuose, kuriuose grindų danga keista anksčiau nei prieš 1 metus. Taip pat įtakos turi ir baldų iš medienos plokščių kiekis: kuo naujesnės minėtos medžiagos, tuo didesnė formaldehido koncentracija patalpos ore.

Beje, didžiausia formaldehido koncentracija Strasbūre – 0,12 mg/kub. m, – buvo nustatyta name, kuriame iš pažiūros nebuvo formaldehido šaltinių. Šis naujas namas buvo pastatytas iš standartinių plytų su akmens vatos izoliacija viduje. Jo mediniai langai buvo sutvirtinti poliuretano putomis ir padengti medienos konservantu. Tiesa, miegamieji buvo iškloti laminatu.

Mokslininkai pažymi, kad formaldehido koncentraciją didina dažnas židinio naudojimas, rūkymas patalpose, oro gaiviklių ar valiklių naudojimas bent 1 kartą per savaitę ir… senos knygos.

„Popierius gali išskirti daug formaldehido. Bibliotekoje, kurioje buvo daug knygų ir senų žurnalų, formaldehido koncentracija buvo 1,6 karto didesnė nei naujoje, tuštesnėje. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad mažiausia formaldehido koncentracija ore, siejama su viršutinių kvėpavimo takų sudirginimu po trumpalaikio kontakto, yra 0,1 mg/kub. m. Universitetų bibliotekose ši koncentracija neviršyta, nors vienoje bibliotekoje buvo artima“, – rašo higienistės.

Anot apžvalgos autorių, duomenų apie gyvenamųjų patalpų oro užterštumą formaldehidu Lietuvoje nėra, tačiau žinant ES tendencijas, ši problema aktuali ir mūsų šalyje, todėl reikėtų nepamiršti pakankamai dažnai vėdinti patalpas, ypač jei jos neseniai remontuotos. „Naujos apdailos medžiagos turi būti tiriamos dėl išsiskiriančio formaldehido kiekio ir rezultatai turi būti prieinami visuomenei“, – įsitikinusios mokslininkės.

„Sergančio namo“ sindromas

Patalpų oro užterštumas formaldehidu, ko gera, gali būti priskirtas su šiuolaikinių statybos technologijų era atsiradusiam naujam reiškiniui – „sergančio namo“ sindromui. Ši problema užsienyje pradėta tyrinėti maždaug prieš dešimt metų, pastebėjus, kad tam tikrose patalpose ilgai būnantys žmonės pradeda skųstis įvairiais sveikatos negalavimais, kurie sumažėja arba išnyksta, jei žmogus kurį laiką praleidžia kitur.

JAV ekspertai paskelbė, kad apie 60 proc. šalies namų „serga“. Juose dirbančius ar gyvenančius žmones pradeda kamuoti chroniškas kosulys bei kitos kvėpavimo takų infekcijos, galvos skausmai ar svaigimas, nuolatinis nuovargis, alerginės odos reakcijos. Vėliau gali atsirasti problemų su sąnariais, kamuoti nemiga. Esant nusiskundimams, kuriuos sukelia toksiška aplinka, medikai paprastai gana ilgai nenustato tikrosios ligos priežasties, todėl žmogus gali kamuotis metų metus.

Lietuvoje bene labiausiai šiais negalavimais skundžiasi modernių daugiaaukščių biurų darbuotojai. Mat juose dar veikia ir modernūs kondicionieriai, kurie labai sausina orą.

Anot įvairių šalių ekologų, patalpose oras 4-6 kartus labiau užterštas ir 8-10 kartų labiau toksiškas nei lauke. Kai kuriuose pastatuose oro tarša didesnė net 100 kartų. Kasdien namuose mes įkvepiame apie tris milijardus dulkių dalelių. Tai atitinka apie pusę šaukšto dulkių – oras patalpose gali būti gerokai prastesnės kokybės nei judrioje miesto gatvėje.

Komentarai (3)