Praėjusią savaitę atremtas mėginimas įvykdyti kibernetinį išpuolį prieš svarbiausią Pentagono tiekėją „Lockheed Martin“ paskatino naujas diskusijas apie JAV Gynybos Departamento siekį taikyti naujus kovos su kibernetinių atakų organizatoriais iš užsienio šalių būdus. Naujoje 30 psl. apimties kibernetinėje strategijoje Pentagonas kiber-išpuolius iš užsienio šalių traktuos kaip karinį aktą, į kurį gali būti atsakoma kariniais veiksmais.

Apie naująją strategiją mes jau trumpai rašėme šioje naujienoje. Pačios strategijos skaitmeninė versija prieinama čia. Dokumentas labai aiškiai susieja kibernetines grėsmes su fiziniais pavojais, tad šiuo atveju yra pakankamai unikalus ir netradicinis žingsnis, todėl internete daugėja pasvarstymų ir pamąstymų apie tokios strategijos perspektyvą. Kai kuriuos pasvarstymus ir pateiksime šiame straipsnyje.

Pirmiausia yra svarbu išsiaiškinti, kokie veiksmai gali būti traktuojami kaip kibernetinė ataka iš užsienio valstybės. Apkaltinti užsienio valstybių vyriausybes (ar kitas struktūras) skaitmeninėmis provokacijomis dažnai gali būti keblu dėl tikslumo traktuojant faktus. Tačiau Pentagonas mano, jog didžiausio masto ir itin kruopščiai parengtos atakos vargu ar būtų vykdomos be vyriausybių palaiminimo. Tad tai būtų galima vertinti jei ne kaip tiesioginę užsienio vyriausybės paramą, tai bent jau kaip vyriausybės solidarumo su kibernetiniais agresoriais pėdsakus.

Tačiau mėginimai į kibernetinius išpuolius atsakyti kariniais veiksmais gali grėsti pasaulinio chaoso sukėlimu. Išeitų, jog tarptautinį karinį konfliktą tyčia ar netyčia galėtų išprovokuoti koks nors dekodavimo pramokęs paauglys iš Estijos, retoriškai pastebi Popsci.com. O jei iš Estijos tokį išpuolį įvykdytų ne paauglys, ir, pavyzdžiui, visai ne estas? Net jei kibernetinis išpuolis būtų įvykdytas neabejotinai su vyriausybės pagalba, kaip įvertinti, kokio masto karinį atsaką reikėtų surengti?

Keblūs klausimai, į kuriuos per artimiausius mėnesius ar metus reikės pateikti atsakymus, kadangi realiame ar potencialiame pasauliniame mūšio lauke įprastines karo veiksmų formas jau greitai gali pakeisti kibernetinis karas.

Vienas iš karinio atsako parinkimo kriterijų galėtų būti „lygiavertiškumo“ principas. Jei kibernetinis išpuolis pareikalavo žmonių aukų, žymių materialinių nuostolių ar sukėlė ekonominį ar komercinį nestabilumą, į tokį būtų galima atsakyti vienokia ar kitokia karine intervencija. Kaip žurnalui „Wall Street Journal“ tarstelėjo vienas kariškis, „jei jau atjungėte mūsų energijos sistemą, mes jums už tai į kurį nors kaminą nuleisime balistinę raketą.“

Gali skambėti kiek subjektyviai, tačiau naujoji kibernetinė Pentagono strategija taip pasielgti nedraustų. Dabartinė tarptautinė atsakomųjų veiksmų vykdymo ir karinių priemonių panaudojimo sistema grįsta gana komplikuotu kratiniu tarptautinių susitarimų, kurių dalis pasirašyta prieš kelis dešimtmečius. O juk tada apie kibernetinius išpuolius buvo rašoma nebent mokslinės fantastikos kūriniuose.

Daug vietos netikrumui? Ko gero, taip. Tačiau svarbiausia, jog jau netolimoje ateityje kibernetinio karo vaidmuo gali įgyti neregėtą svarbą. Galbūt netgi tokią, jog kibernetiniais išpuoliais bus įmanoma išprovokuoti globalinius karinius konfliktus.

Apie nuostatą, jog kibernetinės atakos bus prilygintos kitiems karinės agresijos veiksmams, šią savaitę paskelbė ir Didžiosios Britanijos Gynybos ministerija. Jeigu reikės, gyvybiškai svarbius objektus gins ne tik įprastinės karinės pajėgos, bet ir „kibernetiniai kariai“. Ar tai reiškia, jog nesulaikomai artėja pati tikriausia kiber-karių era?

Priminsime, jog pagrindinė JAV vyriausybės informacinių technologijų tiekėja „Lockheed Martin Corp.“ šeštadienį pranešė, kaip prieš savaitę sutrukdė įvykdyti „reikšmingą ir atkaklią ataką“ prieš jos informacinių sistemų tinklą.

Komentarai (20)