VGTU elektronikos studentams pasiekiamas ir JAV meteorologijos palydovo „žvilgsnis“
(7)
Ar galima žvilgterėti į kompiuterio monitorių ir palydovo „žvilgsniu“ pamatyti, kuria kryptimi Europoje slenka debesys, ar greitai Lietuvoje sulauksime lietaus? Užuot griebęsi barometro ar internete ieškoję orų prognozių, VGTU Elektronikos fakulteto studentai pasirinko alternatyvų būdą – nuo šiol pažvelgę į kompiuterio ekraną, jie gali pamatyti Lietuvos vaizdą iš kosmoso. Studentams, patiems pasigaminus specialią originalią anteną ir imtuvą, pavyko suprojektuoti ir išbandyti sistemą, kuri priima signalus iš JAV Nacionalinės vandenyno ir atmosferos administracijos (NOAA) palydovų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
„Jei visiems žinomas GPS sistemas galima projektuoti integruojant jau nupirktus modulius, tai šiuo atveju studentai visą reikiamą įrangą pasigamino patys. Unikalu, kad studentams neprireikė nei prabangių matavimo prietaisų, nei itin modernių mokslo laboratorijų,“ – teigė studentų darbui vadovavęs doc dr. Andrius Ušinskas.
Virš Lenkijos skridusio NOAA palydovo signalus priėmę ketvirtojo kurso studentai Gediminas Bilius ir Eduardas Jodka pamatė tai, ką „mato“ palydovas, skrisdamas virš Rytų Europos: „savadarbe“ antena ir imtuvu priėmė meteorologinio palydovo siunčiamą signalą, su dekoderiu pakeitė signalą į garsą, kurį kompiuteryje ekrane atvaizdavo kaip realią nuotrauką iš kosmoso.
NOAA palydovo „gaudymas“, pasak studentų elektronikų, švelniai tariant, buvo kupinas nemenkų avantiūrų: anteną lenkė ant automobilio padangos, kai kurias detales litavo ant smilkstančio laužo.
„Po tokio litavimo, pažiūrėjus į mūsų anteną, mums buvo kilęs klausimas – kodėl tai turi veikti? Bet visgi veikė. Kai pasigaminome imtuvą, priėmėme signalą iš palydovo, buvo labai malonu. Ypač dėl to, kad visos detalės buvo pagamintos pačiomis paprasčiausiomis sąlygomis,“ – virš Lenkijos skridusio NOAA palydovo signalus apdoroję pasakojo Eduardas Jodka ir Gediminas Bilius.
„Kosmoso technologijas galima kurti ir paprastomis sąlygomis. Be abejonės, mes dar nesukūrėme paties palydovo, tačiau sukonstravome tikrovėje veikiančią palydovo imtuvo sistemą, tiksliai žinome, kaip ir kokiais dažniais signalus siunčia tokio pobūdžio palydovai, kokios turi būti antenos, stiprintuvai bei filtrai, padedantys priimti informaciją ir ją sėkmingai dekoduoti, – džiaugėsi studentų baigiamojo darbo vadovas Elektroninių sistemų katedros docentas Andrius Ušinskas. Pasak studentų ir jų vadovo, darbas buvo išties sudėtingas – daug problemų ir nė kiek ne mažiau rizikos, tačiau atkakli ir nuosekli pusmečio kūryba buvo vainikuota sėkme.
