JAV atsitraukė. Kinija daro. Musko beprotiška vizija tampa realybe ()
Dirbtinio intelekto ir naujos pakabos panaudojimas gali pakeisti transporto ateitį ir įrodyti, kad Musko idėjos nebuvo beprotiškos.
© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Musko beprotiška vizija tampa realybe. BET... tą pirmieji padarė kinai. Kinų inžinieriai sukūrė sistemą, leidžiančią „Hyperloop“ kapsulei važiuoti 1000 km/val. greičiu neprarandant komforto. Dirbtinio intelekto ir naujos pakabos panaudojimas gali pakeisti transporto ateitį ir įrodyti, kad Musko idėjos nebuvo beprotiškos.
Nuo tada, kai Elonas Muskas paskelbė apie savo „Hyperloop“ – kapsulių sistemos, kuri važiuotų beveik vakuuminiais tuneliais iki 1000 km/val. greičiu, – viziją, inžinieriai visame pasaulyje bando šią koncepciją paversti realybe. Tačiau didžiausia kliūtis yra ne kaina ar infrastruktūra, o fizika – konkrečiai, vibracijos ir nestabilumas, atsirandantys dėl tokio didelio greičio.
Net ir menkiausi bėgių kelio nukrypimai – šiek tiek kreivos elektromagnetinės ritės, subtilūs tiltų išlinkimai, nedideli tunelio konstrukcijos nelygumai – sukelia rezonansą ir turbulenciją, dėl kurios keleiviai gali patirti kažką panašesnio į pasivažinėjimą amerikietiškais kalneliais nei į futuristinę kelionę. Tokie trikdžiai gali pasiekti 4,2 balo intensyvumą pagal Sperlingo skalę – vibracijos lygį, kenkiantį sveikatai.
Kinijos „Hyperloop“ konstrukcija arčiau statybos
|
Datongo, Šansi provincijoje, pagrindinio Kinijos magnetinės levitacijos (maglev) traukinių tyrimų centro, inžinieriai rado sprendimą šiai problemai. Zhao Mingo vadovaujama komanda, dirbanti Kinijos aviacijos ir kosmoso mokslo bei pramonės korporacijoje (CASIC), sukūrė hibridinę pakabos sistemą, pagrįstą pasyvių pneumatinių spyruoklių ir aktyvių elektromagnetinių pavarų, valdomų dirbtinio intelekto, deriniu.
Dirbtinio intelekto sistema buvo įdiegta naudojant du metodus. Pirmasis yra vadinamasis „sky-hook“ slopinimas, imituojantis virš transporto priemonės pakabintą virtualų stabilizatorių, kuris aktyviai mažina žemo dažnio vibracijas. Antrasis yra klasikinis PID valdymas, praturtintas NSGA-II algoritmu, kuris dinamiškai reguliuoja slopinimo jėgas, priklausomai nuo trasos pokyčių.
Bandymai, atlikti naudojant 1:10 mastelio modelius ir judesio simuliatorius, parodė, kad sistema sumažina vertikalias vibracijas 45,6 proc. Be to, atliekant kelionės komforto bandymus pagal Sperlingo skalę, vertės sumažėjo iki 2,5 ar mažiau – tai reiškia, kad važiavimas juntamas, bet nėra nepatogus net važiuojant 1000 km/val. greičiu.
Pakabos technologijų pažanga yra tik viena Kinijos plano dalis. Lygiagrečiai kuriami novatoriški infrastruktūros elementai, įskaitant milimetro tikslumo bėgių jungtis ir sandarius tunelius, pagamintus iš betono ir plieno kompozitų, kurie palaiko žemo slėgio sąlygas daug pigiau nei plieniniai vamzdžiai.
Svarbu tai, kad šis projektas nėra kuriamas atsietai nuo platesnio konteksto. Pekinui magnetinės levitacijos (maglev) traukinių technologija yra ne tik įrankis greitesniam tarpmiestiniam susisiekimui – tai ir bandymų poligonas būsimoms kosmoso programoms, įskaitant pigias krovinių sistemas, kurios galėtų naudoti panašius elektromagnetinio greitėjimo principus.
Nors Amerikos kompanijos, dirbančios prie „Hyperloop“ projekto, pasitraukė iš tolesnių bandymų po to, kai 2023 m. buvo uždarytos bandomosios trasos, Kinija ne tik nepasidavė, bet ir nuolat daro pažangą. Datongas dabar yra viena iš nedaugelio vietų pasaulyje, kur vakuuminiuose tuneliuose bandomos viso masto maglev sistemos – ir duodama realių rezultatų. Tačiau Zhao Mingo komanda pripažįsta, kad tai tik pradžia. Pakaba pasiteisino laboratorijoje, tačiau realiuose maršrutuose ji dar nebuvo iki galo išbandyta. Taip pat lieka klausimų dėl saugumo avarinėse situacijose, pavyzdžiui, staigiai stabdant ar susidūrus su kliūtimis trasoje.
