„Mano nuomone, padėtis dabar tokia pati, kokia buvo prieš dvejus metus. „Rosatom“ neturi investuotojo, kuris norėtų pasidalinti su kompanija finansine našta ir neturi nieko, kas norėtų gauti šią elektros energiją“, – teigia organizacijos „Ekozaščita“ regioninio padalinio vadovė Aleksandra Koroliova.

„Ir toliau niekam nereikia šios elektros energijos, kaip ir anksčiau nereikėjo, o neangažuoti energetikai tvirtina, kad elektros energijos srityje pakanka, kai pradėtas eksploatuoti antrasis termofikacinės elektrinės blokas“, – pažymi ji.

Ekologė abejoja ir tuo, ar „Rosatom“ sugebės rasti investuotojus į AE statybą.

Jos teigimu, Kaliningrado srityje nepastebimas joks investicijų srautas ir „sritis nepasižymi jokiu investiciniu patrauklumu, kaip ir visa Rusija apskritai, nes jos įstatymai siaubingi“.

Kompanijai „Rosatom“ nė karto nepavyko įvardyti jokio investuotojo, išskyrus italų kompaniją „Eneko“. Per kasmetinį akcininkų susirinkimą šios kompanijos direktorių taryba pareiškė, kad savų pinigų kompanija neturi, kad reikia kreditų turimiems projektams, o klausimas apie investicijas į Baltijos AE net nebuvo keliamas. „Pulti į avantiūrą Rusijoje niekas neketina“, – tikina ekologė ir priduria, kad pradžioje lėšų pakako tik „duobės iškasimui, direkcijos samdymui ir betono užliejimui“.

„Rusijoje jau yra tokia jėgainė, Belojarsko AE, kuri statoma jau daugiau nei 25 metus, kodėl gi ir čia to paties nepadarius. Iš pat pradžių tai buvo didžiulis politinis manevras, kuriuo siekta „nuplakti“ Lietuvą ir parodyti, kad jai nereikia statyti jėgainės“, – mano „Ekozaščita“ atstovė.

Argumentai apie tai, kad pastačius AE elektros energija Kaliningrado srityje atpigs, A. Koroliovos teigimu, yra negaliojantys, ir „dabar idėjos autoriai atvirai kalba, kad elektrinę stato siekdami parduoti elektros energiją užsienio šalims“.

Atsakydama į klausimą apie saugumo garantijas, ekologė pasakė, kad visus pareiškimus apie tai, jog atominės elektrinės sprogsta kartą per 10 tūkst. metų, derėtų pamiršti.

„Mes matome, kad didelio masto avarijos įvyksta kartą per 25 metus – Černobylis, po to Fukušima“. O apie šios jėgainės saugumą kalbama neprofesionaliai ir ciniškai – esą net ir didelės avarijos atveju radiacija nepasklis už aikštelės ribų, o kaip tai įmanoma?“ – klausia ekologė.

Projektas neturi evakuacijos plano, evakuotis galima tik į Lietuvą, kuri vargu ar lauks žmonių, nukentėjusių nuo avarijos, mano A. Koroliova. „Avaringumo lygis sumažintas, lyginant su analogiškais pasauliniais apskaičiavimais. Saugumo klausimu niekas ypatingai nesirūpino, ir tai, mano manymu, yra dar vienas argumentas, kad jokios atominės elektrinės niekas neketina statyti. Yra tik pinigų dalybos ir politiniai žaidimai Baltijos arenoje“, – reziumuoja ji.

Komentarai (5)