Tai pabaiga. Tūkstančiai lietuvių kadaise naudojo šiuos gaminius ()
Legendinis fotografijos ir kino įrangos gamintojas, kurio gaminius naudojo tūkstančiai lietuvių, yra ant bankroto ribos.
© Pexels (atvira licencija) | https://www.pexels.com/photo/vintage-kodak-camera-on-outdoor-surface-30889589/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Po 133 metų veiklos „Kodak“ perspėjo investuotojus, kad tai gali būti pabaiga. Bendrovė prarado finansinį likvidumą ir neturi kaip grąžinti skolos. Milžino galutinis žlugimas greičiausiai neišvengiamas. Ką „Kodak“ nuveikė iki šiol, kada ji buvo įkurta ir kuo išgarsėjo?
Daugelis žmonių svarsto, ar „Kodak“ vis dar egzistuoja. Šiandien apie ją girdime nebe tiek daug, kiek anksčiau.
„Eastman Kodak Company“, kaip rodo visas jos pavadinimas, ištakos siekia „Eastman Dry Plate and Film Company“, kurią 1881 m. įkūrė amerikiečių fotografijos modernizatorius ir verslininkas George'as Eastmanas. Jis sukūrė naują šviesai jautrios emulsijos ir vadinamosios sausosios plokštės formulę, kuri leido naudoti daug anksčiau – net gamykloje – paruoštą medžiagą. 1879 m. Eastmanas užpatentavo plokštelių dengimo mašiną ir po metų pradėjo jas gaminti bei pardavinėti kitiems fotografams.
Tuo metu fotografija buvo nišinė rinka, o dėl techninių sunkumų mėgėjiškos fotografijos praktiškai nebuvo. „Kodak“ nusprendė tai pakeisti. Bendrovės šūkis buvo „Jūs paspaudžiate mygtuką, o mes padarysime visa kita“.
|
Kai 1883 m. rinkoje pirmą kartą pasirodė ritininė fotojuosta, „Eastman“ sukūrė laikiklį, kurį buvo galima pritvirtinti prie beveik bet kokio fotoaparato. Pirmasis „Kodak“ fotoaparatas buvo parduotas 1888 m. Jis kainavo 25 USD, o viename juostos ritinėlyje galėjo būti padaryta 100 nuotraukų. Šiandien terminas „fotoaparato ritinėlis“ (camera roll) dažniausiai reiškia telefonu darytų nuotraukų aplanką. Tačiau šis terminas kilo iš tų analoginės fotografijos novatoriškų metų.
Kitaip nei kiti rinkoje esantys produktai, „Kodak“ fotoaparatas buvo lengvas ir nešiojamas, jam nereikėjo trikojo ir buvo naudojama lanksti celiulioidinė juostelė. Visa tai išpopuliarino fotografiją, ir ja susidomėjo mėgėjai.
Analoginės fotografijos era truko praktiškai visą XX amžių, o skaitmeniniai fotoaparatai išpopuliarėjo (ir atpigo) tik XXI amžiaus pradžioje. Tūkstančiai lietuvių pirko „Kodak“ juostas. „Kodak“ taip pat gamino analoginius ir skaitmeninius fotoaparatus, kuriuos pirmoji pristatė rinkai.
Kaip kadaise patogus „Kodak“ fotoaparatas buvo revoliucija, taip ir šiandien mobilioji fotografija yra tokia pati. Telefonų kameros puikiai tinka mėgėjams, o kai kurios (pvz., „Apple“ ir „Samsung“ telefonuose esančios ) gali konkuruoti net su brangiais DSLR ir beveidrodiniais fotoaparatais.
Analoginė fotografija tapo labiau hobiu ir menininkų sritimi. Juostos yra mažiau lengvai prieinamos, ir yra mažiau vietų, kur jas galima ryškinti. Kaina taip pat yra problema. Juosta kainuoja pinigus, o telefonu galima padaryti tūkstančius nuotraukų praktiškai už dyką. Tai bloga žinia gamintojams, kurie savo verslo modelį grindė analogine įranga ir dar nerado savo vietos skaitmeniniame pasaulyje.
Tęsinys kitame puslapyje:
„Kodak“ taip pat buvo skaitmeninės revoliucijos pradininkė, 1975 m. pradėjusi skaitmeninių fotoaparatų komercializavimą. Pirmąjį šiuo prekės ženklu parduotą skaitmeninį fotoaparatą išrado Stevenas Sassonas. Tai buvo 3,6 kg sveriantis prototipas, kuris magnetinėje juostoje saugojo nespalvotas 0,1 megapikselio raiškos nuotraukas. Tačiau „Kodak“ nepavyko iki galo išnaudoti šio potencialo ir susidūrė su finansiniais sunkumais. Vienu metu aštuntajame dešimtmetyje ji sudarė 90 % visų Jungtinėse Valstijose parduodamų juostų ir 85 % visų parduodamų fotoaparatų, o iki 2012 m. ji paskelbė bankrotą. Tuo metu jos skolos siekė 6,75 mlrd. JAV dolerių.
Laikinas atsigavimas įvyko 2020 m., po COVID-19 pandemijos protrūkio, kai JAV vyriausybė paskelbė planus suteikti „Kodak“ paskolą, kad padėtų jai transformuotis į farmacijos ingredientų gamintoją. Per dvi dienas bendrovės akcijų kaina pakilo daugiau nei 1400 %.
Netrukus prieš paskelbiant apie paskolą, „Kodak“ generalinis direktorius gavo įsivėlė į įtartinas finansines akcijų operacijas, kurios sukėlė įtarimų. Tai paskatino tyrimą, susijusį su prekyba vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija.
JAV vertybinių popierių ir biržos komisija (SEC) galiausiai nepateikė kaltinimų „Kodak“, o jos vidaus auditas nerado jokių pažeidimų įrodymų. Nepaisant to, jos akcijų kaina toliau mažėjo, o bendrovė pranešė apie ketvirčio pajamų mažėjimą. Šiuo metu (po 2025 m. antrojo ketvirčio pabaigos) bendrovė yra skolinga daugiau nei 500 mln. USD paskolų ir 200 mln. USD pensijų įsipareigojimų. Bendrovė perspėjo, kad gali būti nemoki.
Nepaisant nuostolių, „Kodak“ vis dar bando plėsti savo verslą. Ji toliau gamina fotografines juostas ir chemines medžiagas, įskaitant skirtas kino pramonei, taip pat spausdinimo įrangą ir licencijuoja savo prekės ženklą daugeliui vartojimo prekių, tokių kaip fotoaparatai ir išmanieji telefonai. Laikas parodys, ar įmonei pavyks atsigauti, ar tai tikrai pasaulio pabaiga milžinei.
