Jau nebestebina naujienos apie tai, kad išmanieji telefonai renka ir gamintojams siunčia informaciją apie vartotojus. Patyrinėjus naujausią operacinės sistemos „Android 2.3.4“ versiją, kuri įdiegta „HTC Sensation“ ir „HTC Evo 3D“ telefonuose, paaiškėjo, jog ši Taivanio bendrovė iš savo telefonų gauna kur kas daugiau informacijos nei buvo manyta anksčiau.

Standartinė programėlė „Carrier Q“ (CIQ), įdiegta daugumoje įrenginių su „Android“ operacine sistema, operatoriui siunčia duomenis apie išmaniojo telefono naudojimą. Tačiau nepriklausomi ekspertai nustatė, kad ši programėlė renka ir siunčia gamintojui net tokius duomenis, kuriais dalintis norėtų ne kiekvienas vartotojas: informacija apie buvimo vietą, duomenis apie operatorių, IMEI numerį, duomenis apie įdiegtas ir naudojamas programėles. Ši informacija pateikiama ne tik ryšio operatoriui, bet ir telefono gamintojui. Jie patenka į „Amazon“ debesų kompiuterijos tarnybines stotis, kurias nuomojasi HTC.

Išreikšta nuomonė, kad HTC šių duomenų prisireikė tam, kad būtų nustatyta kurie vartotojai standartinę operacinę sistemą pakeitė kitokia, pavyzdžiui, norėdami padidinti telefono funkcionalumą. Neleistinai keičiant įrenginio programinę įrangą gali sutrikti jo veikimas, o dėl tokių sutrikimų gamintojas neatsakingas, vartotojas netenka teisės į garantinį aptarnavimą.

Tinklalapyje „Phandroid“ rašoma, jog JAV mobiliojo ryšio operatoriaus „Sprint“ atstovai pareiškė, kad „Carrier IQ“ tik padeda jiems rinkti duomenis apie ryšio sutrikimus ir jie neturi jokio priėjimo prie asmeninių vartotojo duomenų. Į klausimą, ar nauja CIQ versija nesiunčia duomenų į HTC tarnybines stotis, atsakymo negauta.

Taigi, HTC išmaniųjų telefonų vartotojai yra stebimi iš trijų pusių: duomenis apie jų buvimo vietą renka „Google“ – „Android“ operacinės sistemos kūrėjai, Įvairią asmeninę informaciją renka ir reklamos agentūroms pardavinėja programėlių, dažniausiai žaidimų kūrėjai, o dabar prie jų prisijungė ir patys įrenginių gamintojai.

Susidomėjimas išmaniųjų telefonų geolokacijos duomenų privatumu gerokai padidėjo po to, kai šių metų balandžio pabaigoje britai tyrėjai paviešino informaciją, kuri seniai buvo žinoma specialistams: „Apple“ mobilieji įrenginiai į atmintį įrašo duomenis apie įrenginio judėjimą ir sinchronizavimo metu perkelia juos į kompiuterį. Šis atradimas, susijęs su nedokumentuotomis mobiliųjų įrenginių savybėmis, sukėlė nemažai šurmulio JAV ir Europoje, kur piliečiai labai jautriai vertina savo duomenų privatumą ir teisę į paslaptingumą, tačiau, panašu, kad bėgant laikui visi priprato prie tokio telefonų elgesio.

Bendrovės „Apple“ tvirtinimu, įrenginiuose saugomoje rinkmenoje su geografinės pozicijos duomenimis nurodomos ne vartotojo koordinatės, o arčiausiai esančių mobiliojo ryšio ir belaidžio interneto antenų vietos. Vėliau Steve'as Jobsas paneigė kaltinimus stebint vartotojus ir pabandė kaltę permesti pagrindiniams mobiliosios rinkos konkurentams – bendrovei „Google“ ir jų operacinei sistemai „Android“. „Nieko mes nestebime. Žiniasklaidoje pasklidusi informacija yra melas“, – tikino buvęs „Apple“ vadovas. O atsakydamas į vartotojų grasinimus pereiti prie „Android“ jis atsakė, kad „jie kaip tik ir stebi savo vartotojų buvimo vietą“.

Kilus „šnipinėjimo“ skandalui tyrėjai nusprendė įdėmiau patyrinėti konkuruojančių operacinių sistemų – „Android“ ir „Windows Phone 7“ – pagrindu veikiančius telefonus. Paaiškėjo, kad ir jie (įskaitant ir „Microsoft“ produktus) renka duomenis apie įrenginių buvimo vietą – be abejo, taip pat išimtinai „siekiant stebėti mobiliojo ryšio stočių ir belaidžio ryšio prieigos taškų duomenis“.

Praėjusių metų pavasarį kilo skandalas dėl šnipinėjančių „Googlemobilių“, nes paaiškėjo, kad šie automobiliai ne tik fotografavo viso pasaulio miestų gatves paslaugai „Street View“, bet ir užrašydavo naminių belaidžio WiFi interneto prieigos taškų identifikatorius ir netgi rinkdavo „naudingo duomenų srauto pavyzdžius“. Buvo tvirtinama, kad tie duomenys „Google“ reikalingi tik vidiniam geolokacinių paslaugų vidiniams skaičiavimams, panaudojant tuos duomenis kaip GPS paslaugos alternatyvą. Bendrovės oponentai nedelsiant pavadino tai gyvenimo privatumo pažeidimu.

Tuomet „Google“ pareiškė, kad aptiko „klaidą“ ir netrukus apskritai liovėsi rinkę informaciją apie WiFi tinklus. Netrukus po skandalo „Google“ pažadėjo naudoti tik duomenis, surenkamus iš mobiliųjų telefonų. Tokios informacijos rinkimas vykdomas su savanorišku vartotojų sutikimu.

Visgi operacinė sistema „Android“ įspėja apie programėles ir paslaugas, kurios prašo prieigos prie duomenų apie vartotojo buvimo vietą, o pirmą kartą įjungiant telefoną arba po operacinės sistemos atnaujinimo prašoma vartotojo leidimo panaudoti duomenis apie jo koordinates bei greta esančius WiFi prieigos taškus.

Komentarai (5)