Lenkai masiškai atsisako šilumos siurblių. Perėjo prie šildymo visiškai kitu būdu. Džiaugiasi sutaupę ()
Tapo nauju lyderiu.
© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šilumos siurbliai pastaraisiais metais mušė populiarumo rekordus, tačiau visas žavesys išgaravo, kai paaiškėjo, kad kai kuriems žmonėms atėjo milžiniškos sąskaitos už elektrą. Naujausi „Švarus oras“ programos duomenys rodo kitą tendenciją. Lenkai rado naują, populiaresnį šilumos šaltinį, o jo dominavimas 2025 m. dotacijų prašymuose yra tiesiog stulbinantis.
Šilumos siurblių bumas neatsirado iš niekur. Augančios dujų kainos ir didelės dotacijos privertė lenkus pastaraisiais metais masiškai rinktis šią technologiją. 2025 m. vasario mėn. Teigta, kad tai pigiausias būdas šildyti namus – daugiau nei du kartus pigesnis nei dujinis katilas.
Tačiau pastarieji mėnesiai atnešė atšokimą. Soc. tinkluose pradėjo sklisti istorijos apie milžiniškas elektros sąskaitas, nors šilumos siurbliai turėjo atnešti tik taupymą. Paaiškėjo, kad įrenginys yra pigus eksploatuoti tik gerai šiltame pastate ir esant stabiliai elektros kainai. O kainos stipriai išaugo ir dar gali kilti.
Šį šilumos šaltinį lenkai renkasi dažniau nei šilumos siurblius. Naujas 2025 m. lyderis
|
Lenkai dabar renkasi alternatyvą. 2025 m. „Švarus oras“ programos paraiškų statistika nepalieka jokių abejonių. Nauju, be konkurencijos lyderiu tapo biomasės katilai.
2025 m. balandžio–liepos mėn. duomenys rodo akivaizdžią šios technologijos persvarą. Balandį biomasės katilai sudarė 70 % paraiškų, tuo tarpu šilumos siurbliai (oro ir geoterminiai) – vos 25 %.
Kitais mėnesiais šis skirtumas tik didėjo. 2025 m. liepos mėn. net 77 % visų paraiškų buvo dėl biomasės katilų. Šilumos siurbliai tuo metu nukrito iki 22 %. Tai tikra revoliucija, ypač palyginus su ankstesnių metų duomenimis.
Dar 2023 m. oro šilumos siurbliai buvo absoliuti sensacija, sudarę daugiau nei pusę visų paraiškų. Biomasės katilus rinkosi tik 18,74 % paraiškų teikėjų. Per keletą mėnesių situacija pasisuko 180 laipsnių kampu.
Statistikose, apimančiose visą programos laikotarpį (nuo 2018 m.), dujiniai katilai ir šilumos siurbliai vis dar užima didelę dalį, tačiau dabartinė tendencija aiškiai rodo, kad lenkai pasirinko biomasę.
Biomasės katilas – naujasis hitas Lenkijos namuose. Kas tai yra ir kodėl jis populiarėja?
Kalbant apie biomasės katilą, dažniausiai turima omenyje modernus, automatizuotas granulėmis kūrenamas katilas. Granulės, gaminamos iš aukštu slėgiu suspaustų medienos atliekų, tokių kaip pjuvenos, drožlės ar augalinių liekanų.
Jos laikomos ekologišku kuru, nes deginant jas išskiriamas CO₂ kiekis kompensuojamas anglies dioksidu, kurį medžiai sugeria augdami. Granulės siūlo kompromisą tarp ekologijos ir sąnaudų. Pagrindiniai šio sprendimo privalumai:
- Patogumas ir automatizacija: modernūs katilai patys dozuoja kurą, įsikuria ir išsijungia, o jų priežiūra apsiriboja rezervuaro papildymu kas kelias dienas ir periodiniu valymu.
- Aukšta efektyvumas: tokių įrenginių naudingumo koeficientas viršija 90 %, tai reiškia, kad beveik visa kuro energija virsta šiluma.
- Ekologija: granulės yra atsinaujinantis energijos šaltinis, o jų deginimas išskiria kur kas mažiau kenksmingų dalelių nei anglis. Pelenai gali būti naudojami kaip natūralios trąšos sode.
- Stabilios sąnaudos: kylant elektros ir dujų kainoms, granulių kaina daugeliui atrodo prognozuojamesnė ir patrauklesnė.
Tačiau šis sprendimas nėra be trūkumų. Didžiausia kliūtis – aukštos pradinės katilo įsigijimo ir montavimo išlaidos. Taip pat reikia vietos granulių atsargoms (geriausia sausoje patalpoje) ir pačiam įrenginiui.
„Švarus oras“ programa vis dar veikia. Kokiems projektams galima gauti dotaciją?
„Švarus oras“ yra vyriausybinė iniciatyva, skirta individualių namų savininkams ir bendrasavininkams, siekiantiems pagerinti savo pastatų energinį efektyvumą. Paprasčiau tariant: tai programa tiems, kurie nori mokėti mažesnes šildymo sąskaitas ir kvėpuoti švaresniu oru.
Programos metu galima gauti dotaciją įvairioms investicijoms. Svarbiausia – senų, neefektyvių katilų keitimas į modernų ir ekologišką šilumos šaltinį. Be to, lėšas galima skirti:
- šildymo sistemos modernizavimui,
- sienų, stogo ir grindų šiltinimui,
- langų ir durų keitimui,
- mechaninės vėdinimo sistemos su šilumos atgavimu (rekuperacija) įrengimui,
- saulės elektrinės įrengimui.
Dotacijos dydis priklauso nuo pajamų. Pagrindiniame lygyje galima gauti iki 66 tūkst. zlotų (15 000 eurų), padidintame – iki 99 tūkst. zlotų (23 000 eurų), o žemiausių pajamų atveju ir atliekant kompleksinę termomodernizaciją galima gauti net 135 tūkst. zlotų (32 000 eurų) negrąžintinos dotacijos. Kaip rodo NFOŚiGW duomenys, nuo programos pradžios lenkai jau pateikė daugiau nei milijoną paraiškų, kurių bendra suma siekia beveik 40 mlrd. zlotų (9,4 mlrd. eurų).
Lietuvoje taip pat duodama parama pasikeisti neefektyvius katilus. Paraiškas teikti galite iki rugsėjo 30 d.
.jpg)
.jpeg)
