Greitosios medicinos pagalbos tarnyboje – permainos  (1)

Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje laukia pokyčiai – ketinama modernizuoti dispečerinės veiklą įdiegiant šiuolaikinę programinę įrangą. Ar, sumažėjus greitosios pagalbos stočių dispečerinių ir kamantinėjant skambinantįjį, pagalba nebus sunkiau pasiekiama? Pokalbis apie tai – su Nerijumi Mikelioniu, Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties, kurioje jau vykdomas bandomasis pertvarkos projektas, direktoriumi.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

– Teko girdėti, kad Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis savo iniciatyva pradėjo modernizuoti greitosios pagalbos dispečerinę. Kodėl?

– Tai bandomasis projektas mūsų šalyje. Išanalizavus jo rezultatus bus lengviau įdiegti visų šalies dispečerinių centralizavimo procesą.

– Ką tai duos ligoniams, kuriems reikalinga skubi pagalba, ir ją teikiantiems darbuotojams?

– Projektą įdiegus, iš esmės pagerės dispečerinės darbas, nes bus naudojamos naujausios pasauliniu mastu pripažintos kvietimo priėmimo pajėgų valdymo ir ryšio sistemų technologijos.

– Kada jos pradės veikti?

– Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje jau šių metų gruodį bus įdiegta kompiuterizuota, medicinos prioritetais pagrįsta skambučių priėmimo ir valdymo sistema, beje, pirmoji visoje Rytų Europoje. Ši sistema naudojama daugelyje Vakarų pasaulio šalių jau daugiau kaip kelis dešimtmečius.

– Pakomentuokite, kuo ji pranaši?

– Sistemos esmė, kad kiekvieną pagalbos skambutį, į kurį atsako greitosios medicinos pagalbos dispečeris, kontroliuoja kompiuterinė programa. Ji labai aiškiai, remdamasi algoritmais, nurodo, kokius klausimus, kada ir kokia seka dispečeris turi užduoti skambinančiajam. Vertindama paciento atsakymus į pateiktus klausimus, galimą pavojų skambinančiojo sveikatai, dar tebesitęsiant dispečerio pokalbiui su skambinančiuoju, programa aktyvuoja artimiausiai esančią ir kvietimo sudėtingumą atitinkančią greitosios medicinos pagalbos brigadą, kuri tuoj pat išvyksta pagal kvietimą. Dispečeris vadovaujasi sistemos teikiamais algoritmų nurodymais ir toliau teikia kviečiančiajam patarimus, kaip pacientas turi elgtis, kol atvyks medikai.

– Ar tai neužvilkins medikų pagalbos?

– Ypač svarbu tai, kad dispečeris privalo užduoti skambinančiajam tuos klausimus, kurie nurodyti sistemos algoritmuose. Tai leidžia kiekvienu atveju įvykdyti visus skubios pagalbos teikimo reikalavimus ir kiekvienam besikreipiančiajam suteikti vienodos kompetencijos ir kokybės paslaugą. Visa tai suteikia galimybę neklystant identifikuoti visas sveikatai ir gyvybei pavojingas situacijas, tinkamai, laiku į jas sureaguoti ir kuo anksčiau išsiųsti greitosios medicinos pagalbos brigadą į įvykio vietą. Labai svarbu ir tai, kad sistema įvertina surinktą informaciją, rūšiuoja kvietimus pagal jų pavojingumą paciento sveikatai ir gyvybei, kitaip sakant, sudėlioja prioritetus ir pirmiausiai išsiunčiama greitosios medicinos pagalbos brigada pagal tuos kvietimus, kurie, tikėtina, kelia patį didžiausią pavojų ligoniams.

– Ar tai nebus panašu į pokalbį su robotu, kuris neturi jautrumo. Ar tai – privalumas?

– Įdiegta sistema leis sumažinti žmogiškojo faktoriaus įtaką priimamų pagalbos skambučių valdymui bei išvengti klaidų. Iš tikrųjų dispečeriai ir šiuo metu atlieka tokias pačias funkcijas – atsiliepia, išklauso skambinantįjį, priima sprendimą, kada, kokią ir kaip skubiai išsiųsti medikų brigadą. Dabar dispečeris vadovaujasi savo asmeniniu žinojimu, patirtimi, įstaigoje patvirtintais algoritmais. Be jokios abejonės, nuovargis, patiriamas psichologinis spaudimas iš skambinančiojo turi įtakos jo priimamų sprendimų kokybei. Tikimės, kad diegiama sistema pašalins visus šiuos neigiamus faktorius, suteiks saugumo ir pacientui, ir dispečeriui, nurodydama jam teisingų veiksmų seką.

– Ar darbuotojams bus paprasta naudotis sistema, ar ji neklys?

– Visi dispečeriai, prieš pradėdami dirbti su naująja sistema, išklausys privalomus kursus, kuriuos ves sertifikuoti instruktoriai iš JAV ir Lietuvos. Po kursų, išlaikę egzaminą, darbuotojai gaus sertifikatus, kurie leis jiems dirbti su naująja sistema.

– Neretai kviečiantieji greitąją medicinos pagalbą piktinasi, kad jų klausinėjama pernelyg daug, užuot skubėjus pas ligonį. Dabar, kaip suprantu, klausimų bus nemažai. Ar dėl to nepadaugės konfliktų?

– Labai svarbu, kad skambinantysis bendradarbiautų su kvietimą registruojančiu dispečeriu ir suvoktų, kad tie klausimai, kuriuos jis užduoda, yra būtini siekiant išsiaiškinti įvykio vietą ir aplinkybes. Kviečiantysis turi stengtis kaip įmanoma aiškiau ir konkrečiau atsakyti į jam užduodamus klausimus.

– Gal galėtumėte mus pamokyti, į kokius klausimus reikės atsakyti?

– Pirmasis klausimas – koks įvykio vietos adresas? Beje, šis klausimas bus kartojamas du kartus. Tai labai svarbi informacija, kuri padės užtikrinti skubų atvykimą į nelaimės vietą, netgi tada, kai skambinantysis nebegali tęsti pokalbio, pavyzdžiui, prarado sąmonę.
Antrasis, ne mažiau svarbus klausimas – skambinančiojo telefono numeris, kuris reikalingas tolesniam ryšiui palaikyti, jei pokalbis nutrūktų. Dispečeris paklaus: koks yra telefono, iš kurio skambinate, numeris?
Dar vienas klausimas – pasakykite, kas būtent atsitiko? Šis klausimas užduodamas tikslingai, siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Vėliau užduodami dispečerio klausimai taip pat bus ne mažiau svarbūs. Tikslūs atsakymai į juos leis operatyviai įvertinti kvietimą, aktyvuoti reikiamų tarnybų pajėgas ir suteikti skubią greitosios medicinos pagalbos paslaugą.

– Ar tam bus naudojama nauja įranga?

– Taip, diegiama nauja ryšio sistema. Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis atsisako paprasto analoginio radijo ryšio ir pereina prie TETRA skaitmeninio ryšio standarto, kurį naudoja dauguma pasaulio specialiųjų tarnybų. Skaitmeninis ryšys suteiks daugiau galimybių kasdieniame darbe, pagerės ryšio kokybė, bus galimybė perduoti kvietimo duomenis tekstine žinute tiesiai į greitosios medicinos pagalbos darbuotojo nešiojamąją radijo stotelę. TETRA ryšio stotelės bus sumontuotos ir pagrindinių Kauno miesto gydymo įstaigų skubios pagalbos-priėmimo skyriuose. Greitosios pagalbos medikai galės operatyviai susisiekti su gydymo įstaiga ir informuoti apie atvežamo paciento būklę, teikiamą pagalbą, reikalingas pajėgas sutinkant ir priimant pacientą. TETRA ryšio technologijos dispečeriams leidžia palaikyti ne tik tradicinį telefoninį pokalbį, bet ir gauti tekstinę informaciją, papildomų duomenų, videovaizdų.

– Ar telefono numeris, kuriuo skambiname kviesdamiesi greitąją medicinos pagalbą, nesikeis?

– Ne, numeriai liks tie patys.

Greitosios pagalbos telefono numeriai:
Iš TEO tinklo – 03,
Omnitel – 103,
Bitės – 033,
Tele-2 – 033.
Bendrasis pagalbos telefonas – 112.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Diena.lt
Diena.lt
Autoriai: Justė Kiburytė
(0)
(0)
(0)

Komentarai (1)