Irano ir JAV taktinis žaidimas dėl Ormūzo sąsiaurio, kuriuo iš Persijos įlankos keliauja nafta, turėjo parodyti pasauliui, kas viršesnis, bet iki realaus konflikto kol kas neatvedė. Tačiau Iranui siekiant pasigaminti branduolinį ginklą, o JAV ir Izraeliui vis labiau dėl to nerimaujant, karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose gali tapti gana realus. Vienintelis klausimas, kas pirmas praras kantrybę arba kam toks konfliktas bus naudingiausias.

Politologas Tomas Janeliūnas teigia, kad karinis konfliktas regione įmanomas tik tuo atveju, jei kantrybę praras Izraelis ir smūgiuos Irano branduoliniams projektams. Jo nuomone, JAV nenori pradėti konflikto, nes Iranas nebūtų silpnas varžovas. 

Tuo tarpu Raimundas Lopata sako, jog prieš prezidento rinkimus JAV prezidentui Barackui Obamai būtų naudinga pademonstruoti kietą ranką ir susidoroti su nepaklusniu Iranu, siekiančiu įstoti į branduolinių valstybių klubą. 

Ormūzo sąsiaurio epopėja

Nesutarimai dėl Ormūzo sąsiaurio įsisiūbavo praėjusių metų pabaigoje, kai JAV padidino spaudimą Iranui dėl vykdomos branduolinės programos. JAV prezidentas Barackas Obama pasirašė teisės aktus, kuriais įtvirtino sankcijas Irano tiekiamai naftai, uždraudė JAV įmonių ryšius su Irano partneriais bei centriniu šios šalies banku, taip pat įtvirtino nuostatą, jog užsienio įmonėms, kurios palaikys ryšius su Irano kompanijomis, nebebus leista dirbti JAV rinkoje. 

Nesutarimus dar sustiprino neva atskleistas Irano režimo sąmokslas nužudyti Saudo Arabijos ambasadorių Vašingtone. 

Iranas į sankcijas reagavo pagrasindamas blokuoti Ormūzo sąsiaurį, per kurį iš Persijos įlankos keliauja apie 40 proc. į JAV ir Europos Sąjungą tiekiamos naftos. JAV savo ruožtu atšovė, kad karinio jūrų laivyno penktoji flotilė, dislokuota prie Bahreino krantų, neleis blokuoti sąsiaurio. 

Irano grasinimai bei šios valstybės karinių pajėgų mokymai užminuoti sąsiaurį ypač padažnėjo tuomet, kai Jungtinės Valstijos ėmė burti sąjungininkus prašydamos Europos Sąjungos, Kinijos, Rusijos bei kitų valstybių prisijungti prie sankcijų taikymo Iranui. 

Tačiau JAV parėmė tik Europos Sąjunga ir Japonija, tuo tarpu Rusija ir Kinija sankcijoms priešinasi, o Indija atvirai pareiškė ketinanti pasinaudoti atpigsiančia nafta. 

Ką išloštų B.Obama, jei pradėtų karinį konfliktą?

Kaip delfi.lt žurnalistei teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas R. Lopata, lokalus karinis konfliktas su Iranu dabartinio prezidento Baracko Obamos administracijai gali būti naudingas dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, JAV laukia prezidento rinkimai, per kuriuos užsienio užsienio politika yra viena svarbiausių temų, tad B. Obama gali siekti parodyti, jog šioje srityje yra neprilygstamas: išvedė karius iš Irako, stabilizavo situaciją Afganistane.

Iranas, kurį ankstesnis JAV prezidentas, respublikonas George W. Bushas yra įvardijęs blogio ašies valstybe, regione liko vienintelis skaudulys.

„Amerikoje vyksta žiauri kova, kas turėtų vadovauti šaliai: ar vadinamieji tvirti respublikonai, ar tvirti demokratai, ar, grubiai tariant, kitos rasės socialistai. Viena iš versijų yra ta, kad krizės metu buvo pasitelktas eksperimentas, kurio metu būtų galima parodyti, kad silpni demokratai ir kitokios rasės demokratai iš principo negali vadovauti JAV. Ši teorija Amerikos viešoje erdvėje yra išsakoma pakankamai atvirai. Todėl tokiame kontekste tai, ką daro dabartinė B. Obamos administracija, yra racionalus atsakas į galimus tokius eksperimentus“, - svarstė R. Lopata. 

Be to, jo nuomone, prieš kiekvienus rinkimus, kai sprendžiamas klausimas, kas vadovaus šaliai, išorinis karinis arba retorinis konfliktas gali pasitarnauti rinkėjų sutelkimui. 

„Tie du momentai parodo, kad situacija yra rimta. Klausimas, kur to rimtumo riba: ar iš tiesų gali prasidėti realūs veiksmai, ar tai bus tik retorinės, diplomatinės, politinės įtampos didinimas“, - teigė R. Lopata. 

Mokslininkas taip pat pridūrė, kad JAV pagrindinis respublikonų ir demokratų diskusijų objektas susijęs su tuo, kaip Amerikai išlikti dominuojančia valstybe pasaulyje. Tuo tarpu jos dominavimas būtų neįmanomas nedalyvaujant Artimųjų Rytų regione, kuriame lyderiauti siekia Iranas.

Kad B. Obamai bei apskritai JAV karinis konfliktas Artimųjų Rytų regione būtų naudingas, pritarė ir istorikas bei geopolitikos ekspertas Egidijus Motieka. Jo teigimu, JAV išvedus karius iš Irako, regione iš JAV pusės trūksta atsvaros, mat Artimieji Rytai, Pietryčių Azija, Pietų ir Rytų Azija sudarytų tikrą „Anakondos žiedą“, juosiantį Kiniją bei Rusiją ir stabdanti jų ambicijas. 

„Anakondos žiedas“ – Šaltojo karo laikų koncepcija, skirta apsupti Sovietų Sąjunga lojalių valstybių žiedu ir stabdyti jos geopolitines ambicijas. Iranas kaip tik patenka į vadinamąjį „Anakonos žiedą“, tačiau su JAV nepalaiko jokių diplomatinių santykių nuo 1979-ųjų.

„Šita situacija naudinga abiems pusėms (respublikonams ir demokratams), bet B. Obamos situacija geresnė: jis gali duoti nurodymus, veikti aktyviai. Tačiau noriu pažymėti, kad B. Obama nėra tas prezidentas, kuris veiktų nesuderinęs su politinėmis jėgomis, nuo kurių jis priklauso ir priklausė visą savo kadenciją. Be to, sunku pasakyti, ar nesutarimai dėl sąsiaurio buvo tiesioginė Amerikos, ar Irano provokacija“, - svarstė E. Motieka. 

Ką B.Obama praloštų, pradėdamas karinį konfliktą?

Tačiau Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas T. Janeliūnas ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius sako, kad JAV pradėti karinį konfliktą su Iranu būtų nenaudinga, nes, viena vertus, Iranas kariniu požiūriu tokiam trumpalaikiam susidūrimui yra pasiruošęs, antra vertus, JAV tektų sunkiai teisintis prieš tarptautinę bendruomenę.

„Manau, kad trumpas, greitas mažas karas su Iranu yra neįmanomas, todėl, mano nuomone, amerikiečiai darys viską, kad jo išvengtų. Tai ne tas atvejis, kai galima greitai, trumpai ir neskausmingai kažką padaryti, nes Iranas tokiam potencialiam susidūrimui ruošėsi dešimtmečiais, jis nėra nei Libija, nei Kosovas, kur galima greitai ir neskausmingai pasiekti savo tikslų. Irano pajėgos yra žymiai geriau paruoštos, konvencinės ginkluotės prasme jie šiame regione yra tarp geresniųjų ir amerikiečiams tai nebūtų lengvas pasivaikščiojimas“, - pasakojo T. Janeliūnas. 

Pasak jo, prieš prezidento rinkimus B. Obamai neapsimoka įsivelti į karinį konfliktą, jam užtenka tiesiog priversti šalį pasodinti prie derybų stalo – o ar iš derybų kas nors išeis, B. Obamai tai nėra itin svarbu. 

„B. Obama nori parodyti, kad jis kažką pasiekė santykiuose su Iranu. Ir tas spaudimas, mano manymu, yra didinamas ne dėl to, kad būtų siekiama konflikto, o dėl to, kad bandoma priversti Iraną dar kartą grįžti prie derybų. Jam reikia, kad tokios derybos būtų laikomos pozityvus jo vykdyto spaudimo rezultatas“, - teigė mokslininkas. 

„Net nesvarbu, ar būtų dėl ko nors susitarta, ar ne, bet svarbu, kad bent jau derybų laikotarpiu būtų koks nors judėjimas, jog neva Iranas linkęs atsižvelgti arba kalbėtis dėl branduolinės programos pristabdymo, atidėjimo ar kitų detalių. Aš manau, kad amerikiečiams labiausiai norisi derybų ir tai liudytų, kad jų politika Irano atžvilgiu yra bent iš dalies sėkminga“, - pridūrė T. Janeliūnas. 

Politologo nuomone, platus karinis konfliktas veikiausiai neprasidėtų net ir tuo atveju, jeigu Iranas užblokuotų arba užminuotų Ormūzo sąsiaurį. Pasak jo, pats sąsiaurio blokavimas ar uždarymas gali būti įvairus – jame nebūtinai turi sustoti karo laivai ir nieko nepraleisti, sąsiaurį galima ir užminuoti – tokiu būdu laivyba sustotų tik kuriam laikui, kol sąsiauris būtų išvalytas. 

„Tas sąsiaurio uždarymas gali būti labai įvairus: tai nereiškia, kad sustos karo laivai ir neleis niekam praplaukti. Norint uždaryti Ormūzo sąsiaurį vienas iš techniškai paprasčiausių variantų yra tiesiog jį užminuoti, kad laivams būtų pavojinga ten plaukti ir tada, be abejo, niekas ir nebeplauks. Tas minas karo laivai gali neutralizuoti per tam tikrą laiką: jis vėl gali tapti išvalytas, atvertas ir taip toliau. Tokie variantai rodo, kad kiekvienas sąsiaurio uždarymo būdas nebūtinai sukeltų sprogimą ar tiesioginį susišaudymą. Žinoma, po tokių bandymų amerikiečiai su sąjungininkais paskelbtų kažkokį karantiną Irano karo laivams ar kažką panašaus“, - delfi.lt žurnalistei pasakojo politologas. 

Jo nuomone, amerikiečiai nėra linkę pradėti masinio konvencinio karo ar Irano bombardavimo po pirmojo šūvio.

E.Račius: puldama Iraną JAV turėtų labai teisintis

E. Račius savo ruožtu teigia, kad Iranas kol kas laikosi tik retorinio agresyvumo politikos, todėl JAV iš esmės net neturi preteksto jo pulti. Pasak jo, JAV tokiai operacijai niekaip negalėtų tikėtis Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos pritarimo, gana sunkiai tektų įkalbinėti ir savo tradicinius sąjungininkus europiečius. 

Mokslininko nuomone, amerikiečiai gali bandyti provokuoti Iraną imtis karinių išpuolių, tačiau, jo teigimu, nereikia užmiršti paprasto fakto, kad pasaulio bendruomenė turi manyti, jog provokacijos nebuvo. 

„Ta provokacija, kokia ji bebūtų, turėtų turėti pakankamai stiprų atoveiksmį, kad pasaulio bendrija pritartų ir sakytų, jog JAV turėtų imtis priemonių. Ar JAV galėtų vienašališkai pasitelkti savo liokajus ir ar galėtų imtis kokių nors karinių priemonių, net jei Iranas ir nepadarytų kokių akibrokštų? Atsakymas yra ne, nes JAV yra racionalus veikėjas. Aš sutinku, kad rinkiminiais metais abi pusės turi žaisti šitą žaidimą, ir retorikos gali būti labai karštos. Respublikonai per debatus iš viso gali nueiti labai toli. Bet apie realius karinius veiksmus kol kas pagrindo kalbėti tikrai nėra“, - svarstė E. Račius. 

Jo teigimu, JAV savo retorika ir sankcijomis veikiausiai siekia daryti įtaką Irano visuomenei, kad ši reikštų kuo didesnį nepasitenkinimą teokratiniu šiitų režimu. Tuo tarpu suduodamas karinį smūgį Iranui, B. Obama turėtų prisiimti atsakomybę dėl padidėjusios terorizmo, mat išorinėmis karinėmis priemonėmis, pasak E. Račiaus, režimo nuversti neišeis. 

„Nuversti režimą Irano atveju būtų sunku. Libijoje gyvena 5 mln., Irane – apie 80 mln. žmonių, labai nepatenkintų Jungtinėmis Valstijomis. Klausimas yra, kokiomis priemonėmis JAV gali siekti savo interesų? Karinės priemonės, manau, nebūtų veiksmingos. Galbūt diplomatinės, retorinės, spaudimas, izoliavimas, sankcijos – apie tai galima kalbėti. Nes kuo blogiau visuomenė gyvens, tuo bus daugiau žmonių, kurie bus nepatenkinti ne tik išoriniais veikėjais, bet ir vidiniais“, - svarstė mokslininkas. 

Iranas turi per mažai sąjungininkų, todėl nori branduolinio ginklo 

Šie metai rinkimais kvepia ne tik JAV, bet ir Irane. Kovo mėnesio pradžioje šioje šalyje vyks parlamento rinkimai, todėl prieš juos šalies režimas taip pat gali demonstruoti drąsą JAV atžvilgiu. Pasak politologo T. Janeliūno, tai gali būti vidinės priežastys, kodėl Iranas pastaruoju metu taip įnirtingai grasina Vakarams užverti ar blokuoti Ormūzo sąsiaurį. 

„Visuomenę taip pat norima suaudrinti, kad ji ieškotų išorinių priešų ir labiau remtų dabartinį valdantį režimą“, - teigė T. Janeliūnas. 

Geopolitikos ekspertas E. Motieka savo ruožtu pažymi, kad Iranas regione neturi tiek daug sąjungininkų, kad galėtų diktuoti taisykles. Pasak jo, blokuodamas Ormūzo sąsiaurį Iranas iškart pažeistų ne tik JAV, bet ir Irako, Kuveito, Saudo Arabijos, Kataro, Jungtinių Arabų Emyratų, Bahreino ir sąlygiškai Omano interesus. Tai iš esmės reiškia, kad arba šios valstybės priešintųsi Irano veiksmams, arba Iranas turėtų su jomis susitarti. 

Maža to, anot E. Motiekos, Irano šiitų režimas ne itin sutaria su sunitų režimais, ir nors šis konfliktas nėra civilizacinis, tačiau JAV jis naudingas. Iranas siekia suvienyti regiono šiitus, kurių gausios bendruomenės gyvena Irake, mažesnės Libane ir Sirijoje, šiuo metu krečiamoje vidinių nesutarimų. Savo ruožtu JAV renka sąjungininkus iš sunitų pusės. 

„Amerikai iš esmės netgi geriau, kai egzistuoja toks vos ne teritorinis šiitų darinys, be sienų, nes iš esmės tai yra sunitų ir šiitų priešinimas, nors jų konfliktas nėra civilizacinis, jis tiesiog religinis. Bet Amerikai, be jokios abejonės, tai naudinga“, - teigė E. Motieka. 

Jo tvirtinimu, Iranui nieko gero nežada ir Pakistanas su Indija. Pakistanas iš dalies vis dar yra laikomas JAV sąjungininku, nors pastaruoju metu tik sąlygiškai, tuo tarpu Indija laikosi požiūrio, jog Artimųjų Rytų regiono stabilumo garantas yra Izraelis, kurį Iranas mielai nušluotų nuo žemės paviršiaus. 

Dėl tokios aplinkos, E. Motiekos nuomone, Iranas ir siekia pasigaminti branduolinį ginklą arba galbūt jau pasigamino. 

„Manyčiau, kad Iranas jau vis dėlto turi tą branduolinį ginklą. Galbūt tas ginklas yra lokalus, bet, manau, kad padaryti jį galingesnį trūksta ne techninių resursų, bet grynai medžiagų. Izraelio ir JAV pastangos šituos dalykus sukontroliuoti kol kas sekasi, bet ilgai sektis negali. Tiesiog regione gali atsirasti arba atsirado nauja branduolinė valstybė su labai nedideliais branduoliniais pajėgumais“, - teigė geopolitikos ekspertas. 

Karinis konfliktas įmanomas tik įsikišus Izraeliui 

Politologas Tomas Janeliūnas savo ruožtu teigia, kad, jo nuomone, Iranas dar tik gamina branduolinį ginklą ir, ekspertų vertinimais, sugebėjo turimą uraną prisodrinti iki 20 proc. ribos. Pasak mokslininko, laikoma, kad uranas tinkamas naudoti branduoliniam ginklui, kai jo prisodrinimas siekia 90 proc.

Pašnekovo teigimu, gali būti, kad prisidėdamas prie konflikto eskalavimo Iranas siekia laimėti kuo daugiau laiko ir nori atgrasinti JAV bei Izraelį nuo potencialių smūgių savo branduoliniams projektams. 

„Gali būti, kad branduolinio ginklo pasigaminimas suteiks režimui didesnį pasitikėjimą ir ramybę, atitinkamai gali nuslūgti ir įtampa, nes nebebus didelio poreikio nuolat eskaluoti įtampą, o pagrindinis tikslas bus pasiektas. Branduolinio ginklo turėjimas pats savaime garantuotų atgrasymą, vadinasi, ir stabilumą bei išlikimo galimybes“, - teigė T. Janeliūnas. 

Tačiau, jo nuomone, jeigu Izraeliui trūktų kantrybė ir šis panaudotų karinę jėga prieš Irano branduolinius projektus, Artimuosiuose Rytuose kiltų išplėstas karinis konfliktas, mat Iranas Izraelio puolimo be atsako nepaliktų. 

„Tokiu atveju konfliktas greičiausiai išsiplėstų. Visų pirma, prieš patį Izraelį ir nebūtinai tiesiogiai iš Irano – atsakas gali būti iš Sirijos ar Hezbollah pusės. Kad Iranas paliktų Izraelį be atsako, labai mažai tikėtina. Greičiausiai kažkoks atsakas tikrai būtų, o jei tai būtų kariniai smūgiai, tai greičiausiai ir reakcija būtų karinė“, - teigė T. Janeliūnas.

Komentarai (14)