Lietuvoje bendruomenės vienijasi prieš vėjo jėgaines (34)
Maždaug prieš savaitę oficialiai įregistruotas bendruomenių susivienijimas „Ne pavėjui“ žada kovoti ne apskritai prieš vėjų jėgainių statymą Lietuvoje, bet už tai, kad būtų laikomasi tam tikrų normų. Kadangi manoma, jog Lietuvoje šioje srityje vyrauja korupcija, žadama eiti net iki Strasbūro. Tuo metu tie, kurie ruošiasi statyti vėjo jėgaines, mano, kad Lietuvoje viskas yra gerai ir reikia pasitikėti atsakingomis institucijomis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Kol mūsų asmeniškai nepalietė visi tie dalykai, mes irgi skeptiškai vertinome kovojančius ir besipriešinančius tokiai energetikai. O kai pradėjo jėgaines statyti šalia mūsų, tada viską supratome“, – sakė „Ne pavėjui“ pirmininkas Darius Vilius iš Šilutės rajono Vilkyčių kaimo.
Vokiečių patirtis
„Ne pavėjui“ praėjusią savaitę surengė tarptautinę konferenciją, kurioje buvo aptarta Klaipėdos regiono visuomenės pozicija dėl vėjų jėgainių plėtros. Apie situaciją Vokietijoje papasakojo į konferenciją atvykęs šios šalies aplinkosaugininkas, Hochtaunus apskrities statybos ir aplinkos departamento darbuotojas Tilmanas Kluge. Vokietijoje pristatyta daug vėjo jėgainių, tačiau jos pagamina tik 6-12 % visos šaliai reikalingos energijos. Svečias neslėpė, kad patys vokiečiai Lietuvoje noriai stato vėjo jėgaines todėl, kad čia už jų pagaminamą elektros energiją mokama kur kas brangiau nei Vokietijoje.
Anot T. Kluge, 20-30 km spinduliu nuo Baltijos jūros, Kuršių marių eina europinio lygio paukščių kelias ir jame negali būti statomos jokios jėgainės. Kol vėjo jėgainių Lietuvoje mažai, dar nieko, bet jeigu visos, kurios planuojamos, bus pastatytos, tai esą bus tikra paukščių mėsmalė.
„Mums pasakoma, kad Vokietijos, Olandijos duomenimis, paukščių atsitrenkimai į vėjų jėgaines negalimi, o vokiečiai pateikia statistikos duomenis, kiek šimtų paukščių žūsta. Kaip gali tikėti tuo, kas mus aiškinama?“ – klausia bendruomenių susivienijimo pirmininkas.
Teigiama, kad Vokietijoje toms bendruomenėms, kurios patiria tam tikrų nepatogumų dėl vėjo jėgainių, mokama nemaža kompensacija. Esą jeigu žmogus pajaučia, kad jo sveikata pablogėjo, gali kreiptis į teismą. Jam ne tik nereikia grąžinti kompensacijos, bet ir vėjo jėgainė turi būti sustabdyta ar nugriauta arba žmogus iškeldintas iš tos vietovės. Anot D. Viliaus, Lietuvoje apie kompensacijas rašoma tik popieriuose.
Klaipėdos rajonas apsigynė
D. Viliaus teigimu, jau anksčiau pradėjusių kovoti bendruomenių dėka Klaipėdos rajone kol kas nėra gausybės vėjo jėgainių, nors planai buvo dideli. Bendruomenių siūlymu Klaipėdos rajono taryba priėmė sprendimą, kad vėjo jėgaines rajone galima statyti tik per 2 km atstumu nuo gyvenamųjų patalpų ir gavus jų savininkų sutikimą. Tuo metu Šilutės rajono tarybai priekaištaujama, jog ji bendruomenėms neteikianti informacijos.
„Daugelis žmonių nėra nusiteikę prieš tai, kad vėjo jėgainės būtų. Jie tik nori, kad būtų laikomasi padoraus atstumo. Visų blogybių galima išvengti labai atsakingai parinkus vėjo jėgainėms vietas. Tačiau jų statytojams aktualu, kad netoli būtų elektros linijos“, – kalbėjo pirmininkas.
Anot jo, „Ne pavėjui“ kovos už tai, kad Lietuvoje būtų sukurta teisinė bazė, idant statant vėjo jėgaines nebūtų kenkiama žmogui. D. Viliaus tikinimu, dabar įstatymas juokingas – leidžiamos normos Lietuvoje yra daug didesnės negu visoje Europoje, nors šalis maža. Pagal dabartinius įstatymus vėjo jėgainę galima statyti per pusantro jos aukščio atstumą nuo gyvenamų patalpų. Klausiama, kodėl Lietuvoje triukšmo norma yra gerokai didesnė nei Europoje. Pavyzdžiui, Vokietijoje leistina norma yra 35 decibelai, o Lietuvoje – 45.
Britanijos Lordų rūmai dar 2010-aisiais priėmė įstatymą dėl minimalių vėjo jėgainių atstumų nuo gyvenamųjų namų ir fermų. 25-50 m aukščio jėgaines reikalaujama statyti 1 km atstumu, 50-100 m aukščio – 1,5 km atstumu, 100-150 m aukščio – 2 km atstumu, aukštesnes nei 150 m – toliau nei 3 km.
Anot D. Viliaus, baisiausias dalykas, kurį sukelia vėjo jėgainės – infragarsas. Tad susivienijimas sieks, kad įstatymu būtų nustatyta infragarso norma.
„Šilutės rajone Mockių kaime pastatytos 6 jėgainės. Žmonės nesipriešino, o dabar vienai moteriškei diagnozuotas širdies ritmo sutrikimas, miegojimą be vaistų visas kaimas esą seniai jau pamiršo. Mockių žmonės kvietė matuotojus išmatuoti infragarsą. Per tris mėnesius jie surado vieną dieną, kai vėjo greitis buvo 0-1 m/s ir atvažiavo matuoti 3 valandą nakties“, – pasakojo pokalbininkas.
Statys ir šalia Klaipėdos
Nepaisant egzistuojančio dalies visuomenės pasipriešinimo, vėjo jėgaines planuojama statyti ir visai šalia Klaipėdos. „Vakarų ekspresas“ jau rašė, kad už poros kilometrų nuo uostamiesčio esantį uždarytą ir sutvarkytą Glaudėnų (Kalotės) sąvartyną prižiūrinti pajūrio regiono savivaldybių valdoma bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) ketina verslininkams sudaryti sąlygas čia pastatyti du vėjo malūnus. Skaičiuojama, kad tai per metus duos apie 300 tūkst. litų papildomų pajamų. Panašiu keliu eina ir uostamiesčio savivaldybės valdoma AB „Klaipėdos vanduo“, norinti pastatyti vėjo jėgainių parką trečiosios vandenvietės teritorijoje. Ji buvo paskelbusi partnerio paieškos konkursą ir sulaukė vieno pasiūlymo, kuris dabar analizuojamas. Koks tai pasiūlymas ir iš ko jis gautas, bendrovės generalinis direktorius Leonas Makūnas kol kas neatskleidžia. Jeigu jis netenkins, tada bus skelbiamas dar vienas konkursas.
„Klaipėdos vandens“ teritorijoje būtų statomas kelių vėjo jėgainių parkas. Kol kas ir jų skaičiaus L. Makūnas neįvardina. Anot jo, prie trečiosios vandenvietės vėjo jėgainės būtų tokios pat, kokios jau yra didžiausios pastatytos Lietuvoje.
„Mums patiems jėgainių nereikia. Bet trečiojoje vandenvietėje turime daug laisvos teritorijos – apie 170 hektarų ploto, 3,5 kilometrų ilgio sklypą. Klaipėdos miesto bendrajame plane numatyta, kad vandentiekio ir vandenvalos teritorijose gali būti vystomi vėjo ir saulės energetikos parkai. Manau, kad ten puikiausiai vienas kitam nekenkdami gali sugyventi vandens ruošimas ir vėjo energijos gamyba. Ir dar ekonominės naudos būtų. Mums tai duotų papildomų pinigų, tada mes atitinkamai galėtume mažiau imti iš gyventojų“, – sakė L. Makūnas.
Jo manymu, jeigu vėjo jėgainės būtų kenksmingos žmonėms, jos nebūtų statomos visame pasaulyje.
„Žinoma, galima sakyti, kad Lietuva nemoka eksploatuoti vėjo jėgainių, nežino, kaip tai reikia daryti. Tačiau tai galima taikyti bet kuriam dalykui. Mes, lietuviai, turėtume šiek tiek nusiraminti ir labiau pasitikėti tomis institucijomis, kurios yra įgaliotos priimti atitinkamus sprendimus. Jeigu Visuomenės sveikatos centras ar Aplinkos apsaugos departamentas sakys, kad ten negalima statyti vėjo jėgainių, vadinasi, tas projektas bus sustabdytas. Jeigu po to, kai bus atliktas poveikio aplinkai ir poveikio sveikatai vertinimai, bus pasakyta, kad galima, vadinasi, galima“, – sakė „Klaipėdos vandens“ vadovas.
Informacija
Iki pernai metų lapkričio Klaipėdos apskrityje planuojamų vėjo jėgainių poveikio visuomenės sveikatai vertinimas buvo atliekamas daugeliu atvejų. Tai leisdavo nustatyti galimą poveikį žmonių sveikatai, saugius atstumus iki gyvenamųjų namų. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas ūkinės veiklos rūšims, kurioms turi būti nustatomos arba tikslinamos sanitarinių apsaugos zonų ribos, tačiau joms neturi būti taikomos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Kadangi pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus vėjo jėgainėms sanitarinės apsaugos zonos nėra nustatomos, todėl ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos neturi būti rengiamos.
Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto parengtuose KRATC planuojamų statyti vėjo jėgainių poveikio visuomenės sveikatai atrankos dokumentuose rašoma, kad Lietuvoje nėra nustatyti infragarso ir žemo dažnio garsų sklidimo prognozavimo (modeliavimo) metodai, neatliekami infragarso ir žemo dažnio garsų matavimai ir nėra tokių tyrimų duomenų. Todėl siūloma remtis tuo, kad Vokietijoje, Anglijoje atlikti matavimai parodė, jog vėjo jėgainių sukeliami infragarso ir žemo dažnio garsai yra gerokai žemesni nei žmogaus girdimumo slenksčio riba, todėl esą nesukelia neigiamo poveikio visuomenės sveikatai.
„Savijautos sutrikimai gali atsirasti tik tada, kai žmonių buvimo vietose infragarsas viršija 120 dB lygį. Tačiau tokio stiprumo infragarso vėjo jėgainės nesukelia. Vokietijoje ir kitose Europos šalyse nebuvo nė vieno atvejo, kad vėjo jėgainių projektas būtų sustabdytas dėl neatitikimo infragarso ir žemo dažnio garso reikalavimams. Taip pat nebuvo nė vieno atvejo, kad veikiančios jėgainės būtų viršijusios nustatytus infragarso ir žemo garso reikalavimus. Natūralus infragarso fonas esant stipriam vėjui (priklausomai nuo vietovės) taip pat yra maždaug toks pats, kaip vėjo elektrinių skleidžiamas infragarsas“, – rašoma minėtuose dokumentuose.
