„Debesų kompiuterijos“ koncepcija jau senokai šmėžuoja informacinių technologijų (IT) padangėje. Vis daugiau naujų paslaugų sukuriama, pasitelkiant „debesų technologiją“, pavyzdžiui, „Google Docs“ ir neseniai anonsuota saugyklos paslauga „Google Drive“, „Apple iCloud“, „Microsoft Office 365“ ir „Skydrive“ ir panašiai.

Žinoma, rastume begalę ir kitų paslaugų, skirtų kliento specifiniams poreikiams tenkinti: tokių kaip Vook.com (el. knygų leidykla), Runkeeper (sporto rezultatų organizavimui), 42tasks.com (online darbų tvarkyklė) ir kitų.

Didžiosios IT kompanijos šiuo metu yra itin nusitaikiusios į šią verslo sritį, noriai teikia įvairių „debesų kompiuterijos“ sprendimų paslaugas: nuo IT infrastruktūrinės dalies iki galutinių programų (buhalterinės, dokumentų valdymo sistemos, CRM ir kt., dažniausiai verslo įmonėms). Ir ne tik didžiųjų, bet ir Lietuvos IT kompanijų marketingo skyriai intensyviai dirba, reklamuodami „debesų kompiuterijos“ gėrybes. Informacijos yra tikrai daug. Nepaisant to, tema yra pakankamai plati ir sudėtinga. Šios straipsnių serijos autorius nėra abejingas šiai sričiai, todėl ne tik supažindins skaitytojus su esminiais „debesų kompiuterijos“ aspektais, tačiau ir giliau panagrinės jos sandarą.

Taigi kas iš tikrųjų yra ta „debesų kompiuterija“? Kaip ir su kuo ji valgoma? Net ir pati debesų kompiuterijos sąvoka (ang. cloud computing) buvo apibrėžta tik visai neseniai. Prieš keletą mėnesių JAV standartų agentūra NIST (The National Institute of Standards and Technology) paskelbė 16-tą ir galutinį šios sąvokos apibūdinimą.

NIST oficialiai skelbia, kad „debesų kompiuterija yra modelis, kuris leidžia visur, patogiai, pagal poreikį (on-demand) per tinklo prieigą naudotis bendrais kompiuteriniais ištekliais (pavyzdžiui, kompiuteriniai tinklai, serveriai, duomenų laikmenos, taikomosios programos ir programinės įrangos tarnybos), tuos išteklius valdant su minimaliu paslaugų tiekėjo įsikišimu.“

NIST apibrėžimas apibūdina 5 esmines „debesų kompiuterijos“ charakteristikas:

• pagal poreikį savarankiškai vykdomos paslaugos (on-demand self-service);
• plati tinklo prieiga (broad network access);
• išteklių telkimas (resourse pooling);
• didelis lankstumas ir plėtra (rapid elasticity and expansion);
• paprastai matuojamos paslaugos (measured service).

NIST išskiria tris „debesų kompiuterijos“ paslaugų formas – infrastruktūra, platforma, programinė įranga. Kitaip šios trys kategorijos apibūdinamos kaip IaaS (infrastructure as a service), PaaS (platform as a service), SaaS (software as a service). Taip pat įvardijami keturi „debesų kompiuterijos“ išdėstymo modeliai – privatus, bendrijos, viešas ir hibridinis (dažniausiai naudojama privatus, viešas ir hibridinis „debesis„). Toliau pateiktoje lentelėje – minėtų rūšių paslaugų pavyzdžiai ir platesnis apibūdinimas.

Apibendrinant, galima teigti, jog „debesų kompiuterija“ – tai „protingesnė“ naujos kartos priegloba. Duomenų centrai užpildomi dedikuota serverine įranga, kur užtikrinamas elektros energijos tiekimas, pastovus interneto ryšys, serverinės įrangos kondicionavimas, programinės įrangos stabilus veikimas. Vartotojai nuomoja tų išteklių dalį pagal poreikį, atsiskaitydami panašiai, kaip už elektros energiją mėnesio pabaigoje, pagal skaitliuko parodymus.

Vienas iš geriausių ir seniausių „debesų kompiuterijos“ pavyzdys – „GMail“. Jūsų pašto dėžutė galbūt yra kažkur „Google“ Malaizijos duomenų centro serveriuose, tačiau jums visiškai nereikia rūpintis nei serveriais, nei programine įranga. El. paštas veikia be mūsų įsikišimo, turime užtektinai disko talpos savo pašto dėžutėje. Aišku, ši „debesų“ technologija pastaruoju metu aktyviai transformuojasi ir siūlo įvairių inovatyvių sprendimų.

Kitame straipsnyje apžvelgsime deklaruojamus debesų kompiuterijos privalumus bei trūkumus.

Taip pat šioje straipsnių serijoje nagrinėsime tokias temas, kaip:

• Duomenų centrai ir jų tipai
• Pagrindinės „debesų“ kompanijos (IaaS, PaaS, SaaS)
• „Debesų kompiuterija“ Lietuvoje
• Virtualizacijos platformos ir t. t.

Komentarai (2)