Lietuviams įmantrių aukščiausio lygio interneto domenų neprireikė
(0)
Didžiosios pasaulio kompanijos jau varžosi dėl „bet.kokių“ aukščiausio lygio interneto domenų. Lietuviams šios rungtynės per brangios – nuosavos vardų zonos nepageidavo gauti nei viena mūsų šalies kompanija.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Kiekvienas interneto adresas (domenas) turi plėtinį, tokį kaip „.lt“, „.com“, „.net“ ir pan. Šie plėtiniai, adrese esantys po paskutiniojo taško, vadinami aukščiausio lygio interneto domenais (angl. top level domain, TLD).
Interneto adresų sistemą reguliuojanti organizacija ICANN šią savaitę paskelbė sąrašą TLD vardų, kuriuos siekia įregistruoti įvairios kompanijos ar organizacijos. Šiame sąraše – beveik 2 tūkst. vardų zonų, kurios ateityje gali papildyti inteneto adresyną.
Dalį jų kompanijos registravo siekdamos apsaugoti savo prekės ženklą (pvz., „.google“, „.youtube“, „.microsoft“, „.apple“, „.ferrari“ ir kt.). Beje, tarptautinės kompanijos galės pertvarkyti savo interneto svetainių sistemą ir atsisakyti daugelio nacionalinių adresų (pvz., vietoje Microsoft.lt naudoti Lt.microsoft).
Bendriniai TLD vardai atveria galimybes ateityje pardavinėti adresus, turinčius unikalias galūnes. Pvz., ICANN pateikti prašymai tokioms vardų zonoms, kaip „.lol“, „.vip“, „.sex“, „.spa“, „.boo“, „.auto“, „.pizza“, „.new“, „.play“, „.music“, „.shop“ ir t.t.
Lietuviai ignoravo
Lietuvos kompanijų ICANN paskelbtame sąraše nėra. Neužregistruota ir lietuviams reikšmingų išskirtinių TLD vardų (pvz., „.vardas“, „.čia“, „.mano“, „.tik“ ir pan.).
Veikiausiai, lietuvius atbaidė registracijos kaina. Vien dalyvavimas šiose varžytinėse kainavo 185 tūkst. dolerių (509 tūkst. Lt), o mažiausia metinė vienos vardų zonos palaikymo kaina yra 25 tūkst. dolerių (68,8 tūkst. Lt).
Telekomunikacijų bendrovės TEO IT sprendimų skyriaus vadovas Arūnas Venclovas pastebi, kad lietuviams šios varžytinės neturėjo ir didelės prasmės. „Svarbiausia interneto svetainės adreso savybė yra jo įsimenamumas. O jis palyginti nedaug priklauso nuo adreso struktūros, todėl gerai įsimenamą adresą galima sudaryti tiek su TLD, tiek su dabar egzistuojančiais nacionaliniais ar bendriniais adresais“, – sakė A.Venclovas.
TEO nuosavos vardų zonos nepirko dėl dviejų priežasčių – didelės kainos ir gero bendrovės interneto svetainės žinomumo bei surandamumo.
Varžysis dėl geriausių vardų
Dauguma atvejų vieną TLD vardą siekia užregistruoti viena kompanija ar organizacija. Tačiau nemažai bendrinių reikšmių sulaukė didesnio susidomėjimo.
Pavyzdžiui, mobiliosios aplikacijos sutrumpinimas „.app“ sulaukė net 13 užklausų, „.home“ (liet. namai) ir „.inc“ (liet. bendrovė, korporacija) nori įregistruoti po 11 kompanijų, „.art“ (liet. menas) domina 10 institucijų, „.blog“ (liet. tinklaraštis), „.book“ (liet. knyga), „.shop“ (liet. parduotuvė) vardų zonas nori gauti 9 kompanijos ir t.t.
Pavieniai prašymai veikiausiai bus patenkinti, jei per artimiausius 7 mėnesius ICANN nesulauks prieštaravimų.
Jei vienai vardų zonai gauta daugiau nei viena paraiška, veikiausiai bus skelbiami aukcionai, kuriuose laimės techninius reikalavimus atitinkančios ir didesnę sumą pasiūliusios kompanijos. ICANN planuoja, kad pirmos 500 naujųjų vardų zonų pradės veikti kitų metų kovo mėnesį, vėliau bus įjungti ir kiti TLD.
Kritikai nauda abejoja
Kai kurios kompanijos, tokios kaip „Coca-Cola“ ar „Kellogg‘s“, pasirašė peticiją ir nedalyvavo šiose varžytinėse. Jos teigia, kad dalyvavimo ir adresų palaikymo kaina yra per didelė, be to, pirmoji grupė adresų įgis pranašumą prieš vėliau įsijungsiančius „žaidimo“ dalyvius.
Skirtingai elgėsi ir didžiosios technologijų kompanijos. Pavyzdžiui, „Amazon“ pretenduoja į 76 TLD vardus, „Google“ – 101, „Microsoft“ – 11. Tačiau ICANN nesulaukė nei vieno „Facebook“ ar „Twitter“ prašymo.
Anksčiau ICANN pati pildė TLD sąrašą, pridėdama tokius vardus, kaip „.jobs“ (liet. darbai), „.pro“ (liet. profesionalas), „.travel“ (liet. kelionės), „.xxx“ ir t.t. Galiausiai nuspręsta leisti registruoti bet kokius TLD vardus.
Kritikai pastebi, kad absoliučiai daugumai kompanijų nereikia papildomų TLD vardų. Be to, tai kelia grėsmę prekių ženklų savininkams, kadangi jie yra priversti pirkti naujus interneto adresus, kol už akių neužbėgo kiti.
Interneto tėvu vadinamas Vintas Cerfas šią idėją taip pat vertina skeptiškai. „Šimtai naujų prekių ženklų ir bendrinių vardų pridedami dabar? Nematau tame naudos. Daug kompanijų baiminasi, kad netrukus jos turės sekti šimtus naujų TLD, kad užsitikrintų, jog jų pavadinimais nėra piktnaudžiaujama. Tai turi pagrindo“, – sakė jis.
Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: 15min.lt
Autoriai: Gediminas Gasiulis