Daugiabučius statančių įmonių atstovai nusprendė, kad rengti šalia naujai statomų daugiabučių stovėjimo aikšteles neapsimoka, todėl nori, kad didmiesčiuose būtų įrengiamos kvartalinės automobilių stovėjimo aikštelės. Kaip teigia statybų verslo atstovai, naujos kvartalinės automobilių stovėjimo aikštelės leistų sumažinti statybų kaštus bei priverstų gyventojus aktyviau naudotis viešuoju transportu.

Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Stasiulevičius tikina, kad laikas pradėti kovoti su automobilių pertekliumi, kuris dabar matomas daugiabučių kiemuose. Tačiau ši idėja paremta ir verslo interesais – gyvenamųjų namų statytojams neapsimoka įrenginėti automobilių stovėjimo vietų.

Prie gyvenamųjų namų – tik laikinos sustojimo vietos

„Pagal galiojančius nurodymus, vienam butui statytojas turi įrengti vieną stovėjimo aikštelę. Kaip rodo patirtis, iš karto parduodama tik 50 proc. stovėjimo vietų, o likutį tenka realizuoti vėliau“, – kalbėjo pašnekovas.

Pasak jo, jei statybų bendrovės nusimestų nuo savęs naštą įrenginėti automobilių stovėjimo aikšteles šalia naujų daugiabučių, transporto priemones gyventojai galėtų statyti savivaldybių teritorijose įrengtose kvartalinėse stovėjimo aikštelėse.

„Tokiu būdu nereikėtų įrenginėti stovėjimo vietų po namais, kas brangina projektus, ar prie namų, kas užima žaliąsias zonas bei būtų sudaryta gyventojams galimybė daugiau naudotis viešuoju transportu“, – įsitikinęs M. Stasiulevičius.

Paklaustas, ar nekiltų naujų būstų gyventojams nepatogumų, jei jiems tektų automobilius statyti specialiose kvartalinėse automobilių stovėjimo aikštelėse, asociacijos vadovas atsakė: „Prie namų būtų galima daryti laikinas sustojimo vietas, kur žmonės galėtų išsikrauti prekes ir paskui nuvairuoti automobilį ilgalaikiam saugojimui. Tokia praktika vykdoma ir Vakaruose. Šiuo metu turėti automobilį darosi prabanga, todėl reikėtų susitaikyti, kad ypač miesto centrinėse dalyse, nebūtų teritorijos užkrautos“.

Pašnekovas teigė, kad nesiekia, jog būtų uždrausta statybos įmonėms rengti automobilių stovėjimo aikšteles šalia gyvenamųjų namų, tačiau būtų sušvelnintas šiuo metu galiojantis reikalavimas, kad kiekvienam statomam naujam butui turi būti įrengiama viena automobilio stovėjimo vieta. Jo nuomone, reikalavimas galėtų būti pakeistas į 0,5 vietos butui centre, gyvenamuosiuose rajonuose – 0,75 stovėjimo vietos butui.

M. Stasiulevičius taip pat abejoja stovėjimo vietų būtinumu prie naujai statomų socialinių būstų.

Kvartalinės stovėjimo aikštelės – sovietinis palikimas

Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkas architektas Tadas Balčiūnas teigė, kad kvartalinės stovėjimo aikštelės didžiuosiuose miestuose išpopuliarėjo dar sovietiniais laikais.

„Tarybiniais laikais taip būdavo, bet vis vien dalis stovėjimo aikštelių buvo ir prie namų“, – kalbėjo specialistas.

Pasak pašnekovo, būtent sovietiniais laikais projektuotuose rajonuose pirmiausia ir reikėtų rengti kvartalines automobilių stovėjimo aikšteles. „Nes kai tie rajonai buvo projektuojami, tūkstančiui žmonių skaičiavo vieną automobilį, o dabar situacija labai pasikeitusi“, – pastebėjo T. Balčiūnas.

Architektas pripažino, kad kol kas galiojantis reglamentavimas, kad vienam naujam butui turi būti įrengta viena automobilio stovėjimo aikštelė, per griežtas. Jo nuomone, kvartalinės automobilių stovėjimo aikštelės galėtų būti sprendimas perkrautiems transporto priemonėmis gyvenamųjų namų teritorijoms.

„Kuo daugiau leidžiama projektinių sprendimų, tuo daugiau galimybių. Žinoma, jei išpopuliarėtų kvartalinės automobilių stovėjimo aikštelės, reikėtų reglamentuoti, kokiu atstumu jos turėtų būti nutolusios nuo būstų, kad gyventojams būtų patogu jas pasiekti“, – teigė T. Balčiūnas.

Architektas teigė, kad miesto bendrojo vaizdo tokie statybiniai sprendimai nesudarkytų: „Galima suprojektuoti ir labai gražių kvartalinių stovėjimo aikštelių“. Tačiau kartu pašnekovas pastebėjo, kad užsienyje visgi nėra atsisakoma šalia gyvenamųjų namų stovėjimo vietų, nes galvojama apie gyventojų patogumą, pavyzdžiui, žmonių su negalia.

Specialistas pripažino, kad statytojų rengiamos automobilių stovėjimo vietos prie daugiabučių išties sukelia projekto kainas. „Požeminės stovėjimo vietos visiškai neatsiperka. Įsivaizduokite, jei tokia viena vieta kainuoja apie 30 tūkst. litų. Gyventojai juokiasi, kad kartais jų automobilis kelis kartus pigesnis nei stovėjimo vieta“, – pabrėžė architektas.

Pasak jo, šiuo metu galiojantis reikalavimas (vienam butui – viena stovėjimo vieta), iš tiesų yra nelogiškas, nes vietų reikalavimas yra ne pagal buto kambarių skaičių: tiek pat planuojama vietų aštuonių kambarių ir vieno kambario butui.

Vilniuje kvartalinių automobilių aikštelių reikia visuose rajonuose

Vilniaus savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Pakalnis tikino, kad sostinėje kvartalinių automobilių aikštelių reikėtų visuose miesto rajonuose.

„Šiuo metu savivaldybė ieško kaip spręsti automobilių stovėjimo problemas daugiabučių kiemuose ir visame mieste, todėl yra ruošiama galimybių studija, kurios viena iš dalių – kvartalinių aikštelių klausimas“, – teigė pašnekovas.

Pasak M. Pakalnio, savivaldybė sieks, kad būtų sumažintas privalomas automobilių vietų skaičiaus reikalavimas Statybų techniniame reglamente.

Komentarai (46)