Strateginis investuotojas į Lietuvoje planuojamą statyti Visagino atominę elektrinę ir projekto vykdytojas „Hitachi“ po Seimo sprendimo šalyje organizuoti referendumą dėl atominės reikalingumo, sako, jog nėra pesimistiškai nusiteikusi, tačiau pripažįsta, jog optimizmas dėl projekto nuo koncesijos parafavimo dienos sumažėjo.

„Kai buvo parafuojama koncesijos sutartis, mes buvome nusiteikę labai teigiamai. Dabar nesame nusiteikę pesimistiškai dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto Lietuvoje, tačiau nesame ir tokie optimistai, kokie buvome parafavus koncesijos sutartį, tačiau tikime, kad Lietuvos žmonėms atominė elektrinė yra reikalinga jų energetiniam saugumui. Diskusijas su Lietuvos vyriausybe dėl atominės elektrinės statybų Lietuvoje pradėjome dar prieš Fukušimos nelaimę, o kai ji nutiko, Lietuvos vyriausybė nepakeitė savo nuomonės dėl atominės energetikos ir tai mums padarė įspūdį – valstybei iš tiesų yra būtina atominė energetika, todėl mes norime prisidėti prie šios šalies energetinio saugumo“, – sako „Hitachi“ viešųjų ryšių vadovas Terry Kubo.

Jis primena, jog bendrovė „Hitachi“ Visagino atominės elektrinės procese yra investuotojas, ir pirkimų, inžinerijos bei statybų bendrovė.

„Mes nė kiek nepakeitėme savo apsisprendimo dalyvauti projekte kaip strateginis investuotojas, – dėsto T. Kubo. – Mes gilinamės į tai, kokios nuomonės apie atominę energetiką yra skelbiamos Lietuvoje, ir visame Baltijos šalių regione jau nuo pernai spalio. Mums susidarė įspūdis, kad Baltijos šalių regionui reikia užtikrinti pakankamus konkurencingos energijos gamybos pajėgumus. Esame susidūrę su panašia situacija, nes Japonija yra gana izoliuota sala, kuri neturi iškastinio kuro ar panašių natūralių resursų, todėl mums tenka importuoti įvairias energijos rūšis iš kitų valstybių. Japonijos vyriausybės strategija yra užtikrinti konkurencingą energijos gamybą, kuri nebūtų pagrįsta vien naftos ar dujų deginimu, dėl to turime daug įvairių energijos šaltinių: atominę energetiką, plėtojame atsinaujinančius energijos šaltinius, tai yra saulės, vėjo jėgaines ir kitas.“

Jis primena, kad „Hitachi“ nėra vien atominių elektrinių gamintojas ir statytojas, 60 proc. pajamų bendrovė gauna iš įrenginių šilumos gavybai, 20 proc. – iš atominių elektrinių ir likusią dalį iš perdavimo, skirstymo, atsinaujinančios energetikos ir kitų verslų.

„Mes nesame orientuoti vien į atominių elektrinių gamybą, tačiau Lietuvos vyriausybė mums pasiūlė dalyvauti atominės elektrinės statybose Lietuvoje, taip pat dalyvauti bendros įmonės steigime“, – sako T. Kubo.

Pastebi gandų, siejamų su Fukušima

T. Kubo pasakoja, jog bendrovei pasiruošus investuoti į Lietuvoje planuojamą statyti atominę elektrinę, įmonė yra pastebėjusi melagingų gandų ir klaidinančios informacijos.

„Esame girdėję gandų dėl reaktoriaus. Dabar Japonijoje mes esame sustabdę atominių elektrinių statybas ir kai kuriais atvejais toms elektrinėms jau buvo pradėti gaminti reaktoriai. Mus pasiekę gandai skelbia, kad neva „Hitachi“ ketina panaudoti tų pradėtų gaminti reaktorių dalis Lietuvoje, tačiau mes niekada taip nedarome ir negalėtume daryti, nes kiekviena atominė elektrinė, kiekvienas reaktorius yra skirtingų pajėgumų, dydžio ir technologinių sprendimų. Kiekvieną reaktorių statome atskirai. Kol kas Visagino atominės elektrinės reaktoriaus detaliai nepradėjome net projektuoti. Žinoma, mes turime labai daug patirties ir numanome, kokio reaktoriaus reikia Lietuvoje, tačiau dar anksti kalbėti apie reaktoriaus gamybą“, – sako T. Kubo.

Įmonės atstovas taip pat pabrėžia, jog bendrovės gaminami reaktoriai yra saugūs, o branduolinių reaktorių katastrofa Fukušimoje buvo sukelta ne iškart po žemės drebėjimo, o po to, kai žemės drebėjimo sukeltas cunamis sugadino elektrinės vėsinimo sistemas.

„Žinoma, po nelaimės Fukušimoje mes dirbame gerindami atominių elektrinių saugumą, bet pažangiojo verdančio vandens reaktoriaus (ABWR), kurį planuojame statyti Lietuvoje, technologija yra labai saugi. Kalbant apie Fukušimos atvejį ir nelaimę, nutikusią pernai kovą, svarbu prisiminti, kad žemės drebėjimas purtė beveik visą Japonijos žemę ir tuo metu šalyje buvo daugiau nei 50 veikiančių branduolinių reaktorių. Visi žemės drebėjimo paveikti reaktoriai saugiai sustojo, tačiau Fukušimos 1-ojoje atominėje elektrinėje dėl cunamio sutrikus aušinimo sistemoms, reaktoriai užsiplieskė ir išsilydė. Mes dabar aiškinamės, kas sukėlė tokią katastrofą, tačiau žinome, kad ir Japonijos žmonės supranta, jog pagrindine priežastimi nelaimei buvo cunamis“, – pernai Japoniją siaubusio žemės drebėjimo ir cunamio pasekmes primena T. Kubo.

Pasak jo, šalia Fukušimos 1-osios atominės elektrinės, toje pat pakrantėje, yra ir daugiau atominių jėgainių, tačiau jos beveik nenukentėjo ir po to, kai šalį pasiekė cunamio banga.

Jis primena, kad šiuo metu Japonijoje yra pastatyti 4 ABWR trečios kartos reaktoriai, dar 3 yra statomi. Šiemet vasarą, birželį ir liepą, Japonijoje buvo atnaujintas po Fukushimos nelaimės sustabdytų atominių elektrinių veikimas, kol kas pradėjo veikti du reaktoriai.

„Vasarą Japonijoje karšta, ypatingai vakarinėje šalies dalyje, žmonės naudoja kondicionierius, o ir pramonei reikia elektros, tad baiminamasi elektros tiekimo pertrūkio, ypač Osakos, antro pagal dydį Japonijos miesto, regione. Elektros tiekimo pertrūkis, trunkantis 0,01 sekundės verslui padaro milžiniškus nuostolius ir vienai įmonei gali kainuoti daugiau nei 10 mlrd. jenų (apie 0,4 mlrd. litų)“, – priežastis, kodėl atominės jėgainės buvo vėl įjungtos vardija T. Kubo.

Japoniją palygina su Lietuvą

„Hitachi“ bendrovės atstovas mano, kad Lietuva yra panaši į Japoniją, nes abiems šalims reikalinga energetinė nepriklausomybė.

„Japonijoje mes turime įvairaus tipo reaktorių ir elektrinių, nes mes norime energetinio saugumo, esame santykinai energetiškai izoliuota valstybe ir nenorime priklausyti nuo vieno energijos šaltinio, – panašumų su Lietuva mato T. Kubo. – Šiemet birželį mūsų šalies premjeras Japonijos žmonėms yra pasakęs, jog mums reikia atominės energetikos ne tik žmonėms, bet ir pramonei. Mes nenorime savo pramonės iškelti už šalies ribų, nes tuomet žmonės netektų darbo ir šalyje išaugtų nedarbas. Tai žinodamos ir pramonės įmonės prašo vyriausybės greitu metu leisti atominėms elektrinėms pradėti dirbti, nes jiems būtinas saugus ir nuolatinis elektros tiekimas.“

Pasak jo, Japonijoje pirmasis ABWR trečios kartos reaktorius pradėjo veikti 1996 m., tad bendrovė turi apie 15 metų jo veikimo patirties, kartu T. Kubo primena, kad bendrovė ištęsi savo pažadus dėl projekto įgyvendinimo trukmės ir sąmatos.

„ABWR trečios kartos reaktorius yra vienas moderniausių technologijų reaktorius, be to, svarbu ir tai, kad dar nėra sukurta trečios kartos suslėgto vandens reaktorių (PWR)“, – sako T. Kubo.

Šiuo metu pasaulyje labiausiai paplitę yra PWR reaktoriai, antroje vietoje – ABWR.

„Visagino projektas, jei bus pasiektas galutinis sprendimas investuoti, bus pirmasis atominės elektrinės statybos projektas pasaulyje po Fukušimos nelaimės. Tai būtų labai svarbi žinia viso pasaulio žmonėms, jei šalys nori energetinio saugumo ir nori statytis atomines elektrines“, – mano T. Kubo.

Jis dėsto, jog bendrovei susidarė įspūdis, kad Lietuvos žmonės pasisako už atominę energiją ir už atominę elektrinę Visagine, nors teko matyti ir prieš atominę nusiteikusių žmonių nuomonių.

„Mes manome, kad tokio tipo elektrinė yra reikalinga Baltijos šalių regionui dėl energijos tiekimo saugumo, – sako T. Kubo. – Mes suprantame Lietuvos žmones – šalia jūsų yra daug didelių kaimynų.“

Pasisako ir už atsinaujinančius išteklius

„Hitachi“ atstovas sako, jog bendrovė pasisako už visas energijos gamybos rūšis – tiek atominę, tiek naudojančią iškastinį kurą, tiek atsinaujinančius išteklius.

„Mes nieko blogo nesakome apie jokias energijos gamybos sistemas, – sako T. Kubo. – Atominė elektrinė yra elektros gamybos ekspresas, tačiau kartais pakanka nedidelio energijos gamybos parko patenkinti vietovės poreikiams. Pavyzdžiui, išmaniojo miesto idėja domisi ir tokios izoliuotos salos kaip Havajai ar Okinavos sala Japonijoje. Šios salos yra nedidelės ir joms reikia kiek galima efektyvesnės energijos gamybos sistemos. Galbūt ateityje tokioms saloms pakaktų ir atsinaujinančios energetikos kombinacijos su baterijų sistema, nes tose vietose yra pakankamai stiprūs vėjai.“

Tačiau jis primena, kad dabar susiduriama su problema, jog žmonės negali sukurti labai didelių baterijų, kurios galėtų kaupti atsinaujinančių energijos išteklių gaminamą energiją.

„Ir Lietuvoje mes kalbamės ne tik apie atominę energetiką, jaučiame susidomėjimą mūsų darbais ir kitose energetikos sektoriuose. Pavyzdžiui, dabar mes viešiname išmaniojo miesto idėją, kai miestas efektyviai naudoja atsinaujinančią energetiką kartu su baterijų sistema“, – sako jis.

Planuoja steigti projektą vykdančią bendrovę

Šiuo metu, pasak T. Kubo, tarp strateginio investuotojo ir regioninių partnerių vyksta derybos, kurios turėtų baigtis projektą įgyvendinančios įmonės steigimu.

„Mes esame parafavę koncesijos sutartį, tačiau Lietuvos parlamentui nusprendus organizuoti referendumą, mes turime stebėti, kas vyksta Lietuvoje, tačiau kartu turime steigti Visagino atominės elektrinės projekto plėtros bendrovę, kuri turėtų valdyti atominę elektrinę. Tokia įmonė galėtų būti sukurta po susitarimo su regioniniais partneriais Latvija, Estija ir Lietuva. Šiuo metu vis dar vyksta diskusijos, susitikimai iniciatyviniame komitete – ir šį mėnesį planuojame kelis susitikimus Baltijos šalyse, t. y. ne tik Lietuvoje, bet ir Estijoje bei Latvijoje. Neatmetame galimybės šią bendrovę įkurti ir iki šių metų pabaigos“, – dėsto T. Kubo.

Pasak jo, naujai steigiama įmonė, kurios vienu iš investuotojų būtų „Visagino atominė elektrinė“, bus elektrinės savininkas ir operatorius.

Planuojama, kad naujosios atominės elektrinės akcijas pasiskirstys regioniniai partneriai: Lietuvos bendrovei „Visagino atominė elektrinė“ teks 38 proc. akcijų, Latvijos „Latvenergo“ – 20 proc., o Estijos „Eesti energia“ – 22 proc. Strateginis investuotojas „Hitachi“ planuoja turėti 20 proc. akcijų.

Komentarai (13)