Ateinantis šildymo sezonas sąskaitomis pranoks 2011-2012 m., nors praėjęs šildymo sezonas jau buvo vadinamas istoriškai brangiausiu Lietuvoje, mano energetikai. Kainos vidutiniškai turėtų augti apie 4 proc. visoje šalyje, tačiau kai kuriuose miestuose sąskaitos padidės iki 11 proc., šiemet prognozavo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), o rugpjūtį Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija skaičiuoja, kad prognozė jau pildosi.

Tokį šildymo brangimą pajus gyventojai, pavyzdžiui, jei sąskaita už šildymą pernai buvo 500 litų, tai mieste, kur kainos padidės 4 proc., ji paaugs iki 525 litų, o kur jos ūgtels 11 proc. – atitinkamai iki 550 litų.

„Dujos brangsta, niekas nepadaryta, kad padėtis pasikeistų, tad didieji miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda – ir toliau mokės vadinamąją „dujinę“ šilumos kainą. Maži miesteliai, kurie turi biokurą ir pernai mokėjo apie trečdaliu pigiau, palyginanti su naudojančiais dujas miestais, ir šiemet juose kainos keisis nežymiai arba išliks tokios pat“, – mano Kauno technologijos universiteto šilumos ir atomo energetikos katedros docentas Valdas Lukoševičius.

Mokslininkas teigia, jog kol kas priežasčių dujoms atpigti nemato, dėl to atitinkamai neturėtų mažėti ir šildymo kaina.

„Esame nagrinėję, kad per ilgąjį laikotarpį, pavyzdžiui, paėmus 30-ies metų istoriją, kasmet dujos brangsta vidutiniškai po 7 proc., o svyravimai atsiranda ekonominių krizių metu, nes sumažėja vartojimas, arba šaltą žiemą, kai padidėja jų paklausa ir dujos vėl brangsta. Atmetus trumpalaikius pokyčius, galima matyti, kad dujų kainas diktuoja pasauliniai procesai, kurie, aplenkdami infliaciją, rodo kainų augimą. Jeigu toliau liekame prie dujų, be skaičiavimų ir didelio mokslo galima prognozuoti, kad dujos ir toliau brangs, atitinkamai ir šiluma, gaminama iš dujų. Dėl to ir ateinantis šildymo sezonas bus brangesnis nei praėjęs, – sako V. Lukoševičius. – Priežastys dujų pigimui, pavyzdžiui, skalūninės dujos, gali būti aktualios tik atskirose rinkose ir trumpais laikotarpiais, o vėliau dujų kainos tendencijos grįžta į augimo tempą. Mažos valstybės, neturinčios savo dujų ir galinčios sau leisti jų atsisakyti, stengiasi nuo dujų pabėgti, pavyzdžiui, Danija, Suomija, Švedija. Jie stengiasi pakeisti dujas kitomis kuro rūšimis, naudodamos centralizuotas šildymo sistemas, nes akivaizdu, kad dujų turinčios didelės valstybės ir toliau naudos dujas bei diktuos kainas.“

Jis primena, kad dujos brangsta dėl to, jog auga naftos kaina tarptautinėse rinkose.„Be to, dujų kaina yra „pririšta“ prie alternatyvaus kuro, t. y. mazuto, kurio kaina taip pat susijusi su visais globaliais procesais: jeigu kažkas pradeda kariauti, Šalčininkuose dujos brangsta, nes iškart pašoka naftos kainos, o nafta yra dujų kainos formulėje, atitinkamai taip galima įvertinti ir šilumos kainos augimą“, – aiškina V. Lukoševičius.

Brangimą jau mato

Šilumos tiekėjų asociacija pastebi, jog VKEKK prognozės jau dabar tampa realybe ir šilumos kaina neprasidėjus šildymo sezonui toliau auga.

„VKEKK gegužę pateiktos prognozės pasitvirtina. Lietuvos miestuose, kuriuose pagrindinis kuras šilumos gamyboje yra gamtinės dujos, vidutinė šilumos kaina 2012-2013 m. šildymo sezoną bus apie 31 ct už kilovatvalandę (kWh), kai 2011-2012 m. šildymo sezoną gyventojai mokėjo apie 30 ct/kWh. Vieni iš tokių miestų – Prienai, Joniškis, Trakai, Druskininkai, Anykščiai, Šalčininkai, Kaunas, Vilnius, Jonava, Klaipėda, kurių šilumos vartotojai sudaro apie 75 proc. visų centralizuotos šilumos vartotojų. Lietuvos miestuose, kuriuose pagrindinis kuras šilumai gaminti yra apie 2,5 karto pigesnis biokuras, vidutinė šilumos kaina 2012-2013 m. šildymo sezoną bus apie 21 ct/kWh, kai 2011-2012 m. šildymo sezoną buvo 22 ct/kWh. Tiek mokės Molėtų, Tauragės, Radviliškio, Utenos, Širvintų, Raseinių, Varėnos, Šilalės, Birštono, Mažeikių, Kretingos, Lazdijų, Švenčionių, Kelmės, Šilutės ir Plungės gyventojai, kurie sudaro tik 25 proc. visų centralizuotos šilumos vartotojų“, – skaičiuoja asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Jis aiškina, kad biokuras ateinantį šildymo sezoną šiek tiek atpigs dėl to, kad ištekliai yra dideli, o įrenginių jam naudoti nebuvo pastatyta daug, dėl to atsiradus pertekliui kainos mažėja.

Tačiau VKEKK yra skelbusi, jog ateinantį sezoną apie 7 proc. augs ne tik dujų kaina, bet ir apie 6 proc. brangs biokuras.

VKEKK duomenimis, ateinantį šildymo sezoną Vilniuje ir Kaune mokesčiai už šildymą, palyginti su pernai, augs po 6 proc., o Klaipėdoje – 2 proc., tačiau didžiausią 8-11 proc. brangimą pajus Jonavos, Molėtų, Anykščių ir Visagino gyventojai.

Sparčiausiai ateinančią žiemą sąskaitos mažės Šiauliuose ir Plungėje – po 9-10 proc. „Šilumos kainos mažėja tose savivaldybėse, miestuose, kur yra keičiama kuro struktūra, t. y. kai daugiau šilumos planuojama pagaminti iš atsinaujinančių energijos išteklių, atliekamos gamybos ir perdavimo efektyvumą didinančios investicijos, t. y. įrengiami kondensaciniai dūmų ekonomaizeriai, modernizuojami katilai, renovuojami šilumos perdavimo vamzdynai bei nustatytos naujos mažesnės ilgalaikės šilumos kainos, remiantis naujomis veiklos sąnaudų mažinimo užduotimis bazinių kainų galiojimo laikotarpiui 3-5 metams“, – paaiškina VKEKK.

Siūlo kelias dešimtis būdų mažinti sąskaitas

Energetikos specialistai, kalbėdami apie būdus mažinti sąskaitas už šilumą, siūlo įvairių būdų.

„Pagrindinė didelių mokėjimų už šilumą priežastis yra šilumą švaistančių senos statybos daugiabučių būklė, o jų modernizavimas Lietuvoje praktiškai nevyksta. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros duomenis modernizuotų daugiabučių namų yra tik apie 470 arba 1,2 proc. iš 40 tūkst. daugiabučių Lietuvoje“, – sako V. Stasiūnas.

Energetikos komiteto prie Trišalės tarybos pirmininkas Algirdas Jaruševičius pasakoja, kad Trišalė taryba yra pateikusi 24 pasiūlymus, kaip sumažinti gyvenamųjų namų centrinio šildymo kainas, tačiau šie pasiūlymai dabar yra įstrigę Energetikos ministerijoje, kuri laukia pastabų iš šilumos tiekėjų, savivaldybių ir kitų susijusių su šildymo tiekimu pusių.

„24 mūsų pateikti pasiūlymai faktiškai yra užblokuoti ir nenagrinėjami. Procedūra buvo grynai biurokratinė, mes nusiuntėme pasiūlymus premjerui, jis juos persiuntė Energetikos ministerijai, ji į visus pasiūlymus atsiliepė labai teigiamai, nei vienas nebuvo neigiamai įvertintas, o po to Energetikos ministerija šiuos pasiūlymus išsiuntė kitoms suinteresuotoms žinyboms – į savivaldybę, savivaldybių asociacijas, energijos tiekimo įmones ir paprašė jų komentarų. O tų komentarų laukiama jau beveik metus ir veiksmai nedaromi“, – piktinasi A. Jaruševičius.

Pasak jo, vienas iš pasiūlymų buvo kuo skubiau įkurti biokuro biržą.

„Mes pirmieji pasiūlėme biokuro biržą ir iki šiol tik kalbama, o veiksmų beveik jokių. Kitas labai svarbus pasiūlymas buvo, jog ten, kur savivaldybės yra išnuomavusios privačioms struktūroms šilumos tinklų turtą ir šios nuomos sutartys nepasiteisino, o jos beveik visur nepasiteisino, nes kainos yra apie 20 proc. aukštesnės nei valdant tiesiogiai savivaldybei, tad pasiūlėme tokias sutartis nutraukti ir grąžinti savivaldybėms eksploatuoti turtą, – vardija A. Jaruševičius. – Kitas mūsų pasiūlymas buvo renovuojant magistralinius šilumos tinklus fotografuoti ir filmuoti naujus paklotus vamzdynus. Juk gali būti ir taip, kad renovuojama keli šimtai metrų, o įrašoma, kad atnaujinti keli kilometrai, o galiausiai viskas lieka po žemėmis ir nieko neįrodysi. Kai šis pasiūlymas buvo svarstomas, suinteresuotos šalys išreiškė baisų nepasitenkinimą dėl to, jog esą toks fiksavimas kainuos ir neaišku, kur tą medžiagą laikyti.“

Jis teigia, jog fiksuojant šilumos trasų renovaciją būtų išsklaidytos abejonės, ar renovacija vykdoma tokiu mastu kaip skelbiama.

„Kita problema – daugiabučių renovacija. Programa sudaryta tokia, kuri naudinga tik bankams ir statybininkams, bet jokiu būdu ne gyventojams. Ir ką mes šiandien turime, palyginti su Lenkija? Ten daugiau nei 50 proc. daugiabučių gyvenamųjų namų renovuota pagal šilumos efektyvumo reikalavimus, Lietuvoje nėra nei 1,5 proc., o pinigai – užšaldyti, beveik 1 mlrd. litų, neaišku, kas gauna palūkanas už bankuose užšaldytas lėšas, o procesas yra beveik visiškai sustojęs“, – piktinasi A. Jaruševičius.

Anot jo, toks renovacijos proceso neefektyvumas yra naudingas šilumininkams, kurie tiekdami daugiau šilumos gali uždirbti daugiau pelno.

„Neišdirbta ir sistema kada išmokamos kompensacijos mažai pajamų gaunantiems gyventojams. Kai pradedama svarstyti, ar daugiabutį reikia renovuoti, jie atsisako, nes reikės už renovavimą iš dalies mokėti, kai dabar mažų pajamų žmonės gauna kompensacijas ir šildymas ne ką brangiau jiems ir tekainuos“, – vardija A. Jaruševičius. Jis pasakoja, jog Šilumos tiekėjų asociacijai atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad Vilniuje už šildymą gyventojai moka brangiau nei šiauriau esančioje Rygoje – esą kainų skirtumas tarp šių miestų vidutiniškai siekia apie 20 proc.

Komentarai (46)