Kūrybos, meno, o neretai ir verslo pasaulyje autorių teisės yra esminis dalykas, įrodantis kūrinio nuosavybę ir ją saugantis. Dažnai autoriai susiduria su nemaloniais nutikimais, besikėsinančiais į jų kūrybą ir atlygį. Siekiant apsisaugoti nuo nenumatytų iššūkių, derėtų pasidomėti teisėmis į savo kūrinius. Taigi ką svarbu žinoti apie autorių teises ir jų apsaugą?

Autorių teisių objektais pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą yra laikomi originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. Taigi tam, kad tam tikras kūrinys galėtų būti laikomas autoriniu kūriniu, jis turi atitikti du pagrindinius reikalavimus: pirma, jis turi būti originalus, t.y. individualus, skirtingas nuo kitų, naujas, ir antra, tai turi būti intelektinės kūrybos rezultatas.

Įstatymas pateikia pavyzdinį kūrinių sąrašą, kuriame nurodomi tokie kūriniai kaip knygos, straipsniai, kompiuterių programos, kalbos, scenoje atlikti skirti kūriniai, muzikos kūriniai, dailės ir fotografijos kūriniai ir daug kitų. Svarbu, kad tai būtų originalūs intelektinės veiklos rezultatai literatūros, meno ar mokslo srityje. Įstatyme taip pat išskirtos kelios grupės objektų, kuriems autorių teisių apsauga netaikoma. Prie tokių objektų priskirta: idėjos, teisės aktai, oficialūs dokumentai ir valstybės simboliai, folkloro kūriniai ir kiti.

Svarbu žinoti tai, kad autorių teisių objektai nėra oficialiai registruojami. Jų apsauga atsiranda nuo kūrinio sukūrimo ir išreiškimo objektyvia forma momento, todėl praktikoje dažnai susiduriama su sunkumais, įrodant kūrinio sukūrimo faktą. Kūrinį publikavus kokiame nors leidinyje, ši problema išsprendžiama, kitais atvejais (kai kūrinys nėra viešai skelbiamas, demonstruojamas) įrodymais gali būti autorinės sutartys, nuotraukos, vaizdo įrašai ir panašiai.

Autorių teisės yra skirstomos į dvi pagrindines grupes – asmeninės neturtinės teisės ir turtinės teisės. Pirmosios yra susijusios su kūrinio autoriumi, jos negali būti perduodamos kitiems asmenims.

Neturtinės teisės – tai teisė pripažinti kūrinio autorystę, teisė reikalauti aiškiai nurodyti autoriaus vardą ant visų išleidžiamo kūrinio egzempliorių ar bet kuriuo kūrinio naudojimosi momentu, teisė prieštarauti dėl bet kokio kėsinimosi į kūrinį, jo neliečiamybę.

Tuo metu turtinės teisės gali būti perduotos kitiems asmenims autorinėmis sutartimis. Turtinių teisių grupei priklauso kūrinio leidimas, vertimas, kopijų gaminimas bei platinimas ir panašiai. Praktika rodo, kad autoriai dažniausiai kreipiasi į teisininkus tik tada, kai pažeidžiamos jų teisės.

Dažnai autorių teisių subjektas neturi tinkamų jo teises patvirtinančių įrodymų arba autorinės sutartys yra sudarytos netinkamai. Pavyzdžiui, dizaineris, dirbdamas vienoje įmonėje sukuria jai baldo dizainą, tačiau tinkamai to neįforminus, vėliau jis suteikia teisę tokius pačius baldus gaminti kitai įmonei. Norint nuo to apsisaugoti, būtina tinkamai sudaryti autorines sutartis, jose numatant konkrečias perduodamas teises, terminus ir atsakomybę.

Yra trys pagrindinės autorinių sutarčių rūšys: autorinė sutartis dėl turtinių teisių į kūrinį perdavimo, autorinė licencinė sutartis, kūrinio užsakymo sutartis. Nesvarbu, kokios rūšies sutartis, ji sudaroma tik dėl turtinių teisių perdavimo naudotis kūriniu, nes aukščiau paminėtos autorių neturtinės teisės neperduodamos kitiems asmenims.

Turtinių teisių į kūrinį perdavimo autorinės sutartys sudaromos dėl jau sukurtų kūrinių. Teisių perdavimas reiškia, kad jų savininku laikinai tampa kitas asmuo, ir autorius pats šių teisių neturi.

Pasibaigus sutartyje numatytam teisių perdavimo terminui, šių teisių savininku vėl laikomas pirminis teisių subjektas. Pagal autorinę licencinę sutartį autoriaus turtinės teisės į kūrinį ne perduodamos, o suteikiamos naudojimuisi, todėl teisių savininku ir toliau lieka autorius. Ši sutartis panaši į nuomos sutartį, vienintelis skirtumas – nuomos sutarties dalykas yra materialūs daiktai, o licencinės sutarties – turtinės teisės.

Licencija taip pat gali būti išimtinė arba neišimtinė. Pagal išimtinę licenciją ją suteikęs asmuo netenka teisės suteikti tokias pačias licencijas kitiems asmenims ir neturi teisės naudotis suteiktomis teisėmis licencijoje numatytu laikotarpiu. Pagal neišimtinę licenciją ją suteikęs asmuo turi teisę pats naudotis suteiktomis teisėmis ir suteikti jas kitiems asmenims.

Pagal autorinę kūrinio užsakymo sutartį autorius įsipareigoja sukurti kūrinį ir perduoti jį kartu su turtinėmis teisėmis užsakovui. Ši sutartis sudaroma, kai kūrinio dar nėra. Tokioje sutartyje labai svarbu kuo tiksliau apibrėžti užsakomą kūrinį, jam keliamus reikalavimus, nes užsakovui gali būti svarbūs tam tikri konkretūs kūrinio parametrai.

Visos autorinės sutartys turi būti sudaromos rašytine forma, nes žodinio susitarimo atveju negalima remtis liudytojų parodymais, įrodinėjant sutarties sudarymo ar vykdymo faktą, jeigu dėl to kyla ginčas.

Taip pat svarbu pabrėžti ir tai, kad užsakovas turi pareigą įgyvendinti suteiktas teises. Jeigu teisės tam tikrą laiką nėra įgyvendinamos, gali būti keliamas klausimas ar šis neveikimas nepažeidžia autoriaus teisių ir sutartis gali būti nutraukta. Kūrinio naudojimas turi ugdyti autoriaus reputaciją ir žinomumą, autorius turi turėti galimybę gauti atlyginimą, kuris būtų proporcingas suteiktoms teisėms. Būtent todėl ir svarbu žinoti, kokios yra tos teisės, kaip jos gali būti perduodamos/įsigyjamos ir kaip jos gali būti apgintos!

Vilius Martišius

Šaltinis: http://metida.blog.com/

Komentarai (26)