Skaitytojai skelbia spaudos mirtį (0)

2012-12-11

Daugiausia naujienų žmonės sužino iš televizijos ir interneto, o suabejoję išgirstos naujienos teisingumu, ją skuba tikrinti internete. Spausdintas žodis sulaukia vis mažiau skaitytojų dėmesio.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Tai paaiškėjo portalo Delfi.lt užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus gyventojų apklausą. Apklausa parodė, kad žiniasklaida pasitiki 40 proc. respondetų, nepasitiki – 45 proc. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto docentės Audronės Nugaraitės, tik laiko klausimas, kaip spausdintinė žiniasklaida sugebės išlikti. Jos nuomone, žiniasklaidos reitingai anksčiau buvo nepelnytai aukšti. Remiantis apklausa, Lietuvoje žiniasklaida pasitiki 39,5 proc. respondenų, nepasitiki – 45,1 proc. Dar 15,4 proc. apklaustųjų šiuo klausimu neturėjo nuomonės. Tyrėjai pastebėjo, kad dažniau žiniasklaida pasitiki moterys, vyriausio amžiaus, žemesnio – vidutinio išsimokslinimo, mažesnių pajamų atstovai. Dažniau žiniasklaida nepasitiki vilniečiai. Kaip rodo apklausa, daugiausia žmonės naujienas sužino iš televizijos ir interneto. Televizijai pirmumą atidavė 45,5 proc. apklaustųjų, 43,8 proc. įvardijo internetą. Spaudą, kaip naujienų šaltinį, įvardijo 7,2 proc., radiją – 2,6 proc. respondentų. Jei išgirstų naujieną, tačiau abejotų jos tikrumu, 46,5 proc. apklaustųjų informaciją tikrintų internete, 25,7 proc. jungtųsi televiziją. 5,6 proc. respondentų informacijos ieškotų spaudoje, 4 proc. klausytųsi radijo. 16,8 proc. naujienos patikimumą tikrintų klausinėdami aplinkinių. Tyrėjai pastebi, kad iš televizijos dažniau naujienas sužino ir abejotinų naujienų tikrumą dažniau tikrina moterys, vyresni nei 45 m. respondentai, iš interneto – vyrai, aukštesnio išsimokslinimo, 18-45 m., didmiesčių gyventojai. Spaudą pagrindiniu ir patikimiausiu naujienų šaltiniu dažniau įvardijo vyresnio amžiaus atstovai. Jei ilgą laiką negalėtų išspręsti problemos, 61,1 proc. apklaustųjų pagalbos kreiptųsi į artimuosius ir draugus, 13,3 proc. – į seniūniją ar savivaldybę. 9,2 proc. respondentų pagalbos ieškotų žiniasklaidoje, o 9,3 proc. niekur nesikreiptų. Į draugus dažniau kreiptųsi jaunesnio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų atstovai, vadovai, specialistai, tarnautojai. Moterys dažniau kreiptųsi į žiniasklaidą ir savivaldybę ar seniūniją. Vyrai bei vyresni nei 56 m. gyventojai dažniau nesikreiptų niekur.

A.Nugaraitė: tik laiko klausimas, kaip spausdintinė žiniasklaida sugebės išlikti

„Pasitikėjimo žiniasklaida rodiklis tikrai nestebina. Visą laiką kalbėjome apie nepelnytai aukštus žiniasklaidos reitingus. Iš kitos pusės, tai buvo galima suprasti, kada žiniasklaida buvo vienas svarbiausių žmogaus kanalų. Kada žmonės visą informaciją ėmė iš ten, labiau pasitikėjo. Atsiradus daugiau alternatyvių žiniasklaidos šaltinių, natūralu, kad pasitikėjimas ir turėjo mažėti“, – apklausos rezultatus komentuoja VDU docentė A. Nugaraitė.

A. Nugaraitės teigimu, sparčiai mažėjantį pasitikėjimą žiniasklaida lemia jos veikla – kiek žiniasklaida atsakinga, vertinanti savo skaitytoją, žiūrovą ir klausytoją, kiek yra skaidri.

Docentės nestebina ir tai, kad žmonės naujienas daugiausia sužino iš televizijos ir interneto. „Pasaulinė tendencija, kad vaizdo komunikacija, kuriai pirmiausia atstovauja televizija, šiandien tikrai visur viena populiariausių. Internetas antroje vietoje, nes vis daugiau jaunų, taip pat ir pagyvenusių žmonių čia atranda pagrindinį savo informacijos šaltinį. Turiu galvoje ne vien tik interneto žiniasklaidos priemones – kalbu ir apie socialines medijas, blogus ir panašius dalykus“, – kalbėjo A. Nugaraitė.

Tai, kad apklausoje taip nuvertinta spauda, A. Nugaraitė aiškina sunkia spausdintinės žiniasklaidos padėtimi. „Vieno didžiausių Vokietijos laikraščių („Frankfurter Rundschau“ – DELFI) uždarymas pastarąjį mėnesį tik patvirtina, kad tik laiko klausimas, kaip spausdintinė žiniasklaida sugebės išlikti. Kad ji išliks – taip, bet tai galbūt bus prabangos, galbūt labai specializuotos spausdintinės versijos, už kurias reikės mokėti, išlaikyti. Manyčiau, šis procesas akivaizdžiai liečia ir Lietuvą“, – svarstė žiniasklaidos specialistė. Jos manymu, kol kas šie procesai mažiau liečia regionų žiniasklaidą – rajonų laikraščiai dar turi gana didelę auditoriją.

Naujienų portalo Delfi.lt užsakymu viešosios nuomonės apklausą visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" atliko šių metų spalio 18-24 dienomis. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Mindaugas Jackevičius

(6)

(0)

(13)

Komentarai (0)