Plieskianti pavasario saulė tampa avarijų priežastimi (2)
„Staiga apakino saulė, nebemačiau kur važiuoti“, – toks pasiteisinimas po eismo įvykio gali skambėti ironiškai, tačiau pavasarį ryškiai plieskianti saulė yra vienas didesnių avarijų sukėlėjų ne tik mieste, bet ir greitkeliuose.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ryškios saulės šviesos poveikis ypač pavojingas pavasarį – prie tamsaus paros meto žiemą pripratę vairuotojai į tiesioginius saulės spindulius reaguoja itin jautriai. Toks šviesos poveikis gali visiškai apakinti pėsčiąjį ar automobilio vairuotoją. Tačiau pavojingi yra ne tik tiesioginiai saulės spinduliai – apakinti gali ir šviesą atspindintys kiti automobiliai ar stikliniai pastatai.
„Ne tik vairavimas prieš saulę, bet ir saulės spinduliai, tvieskiantys iš nugaros, gali trukdyti teisingai suvokti šviesoforo signalų spalvas, pabloginti matomumą“, – sako „Renault“ vairavimo mokyklos direktorius Zbigniewas Weselis.
Saulės apakintas vairuotojas turi daug šansų nepastebėti staigesnių priekyje važiuojančio automobilio manevrų – pavyzdžiui, stabdymo. Daug šansų, kad tokiomis sąlygomis liktų nepastebėtas ir greitesnis pėsčiojo įžengimas į gatvę.
„Saulei plieskiant į akis už jūsų važiuojančio automobilio vairuotojas gali nepastebėti, kad jūs staiga stabdote. Tai didina susidūrimo pavojų“, – teigia Z.Weselis.
Vairavimo ekspertas pritaria, kad tokios situacijos dažnai susidaro greitkeliuose ir autostradose.
Išvengti – neįmanoma, bet sumažinti poveikį galima
Ryškios saulės „neišjungsi“, tačiau neigiamą jos poveikį galima sumažinti. Jeigu akinius nuo saulės žmonės paprastai perka artėjant vasarai, tai vairuotojai jais turėtų pasirūpinti besibaigiant kalendorinei žiemai – vasario gale.
Ne ką mažiau svarbus yra ir priekinis automobilio stiklas. Visų pirma – jo švara. Po trijų šaltų žiemos mėnesių automobilio stiklų vidinė pusė būna purvinesnė nei po pavasario ar rudens, tad kovo pradžioje radikalus jų išvalymas naudos duotų daug. Tuo tarpu išorinę priekinio stiklo pusę nuvalyti neretai reikia kelis kartus į dieną. Juokaujama, kad žiemą automobilinio langų plovimo skysčio „sąnaudos“ gali siekti 1 litrą šimtui kilometrų, tačiau ir ankstyvą pavasarį, džiūstant gatvėms, jos yra nedaug mažesnės.
Automobilio amžius iš dalies taip pat turi įtakos matomumui. Senesnio ir daugiau kilometrų pravažiavusio, dažnai valytuvais šluostyto stiklo paviršius dažnai yra suraižytas. Taip paprastai nutinka dėl prastų valytuvų šluotelių ir netinkamo jų naudojimo – pavyzdžiui, langas nuvalomas neapipurškus jo apiplovimo skysčiu. Toks veiksmas – peilis ne tik guminėms valytuvų šluotelėms, bet ir pačiam stiklui, kuris yra raižomas.
Kaip spręsti šitą dalyką? Galima pasikeisti priekinį stiklą. Nors toks veiksmas skamba utopiškai, tačiau realybėje nėra itin sudėtingas ir brangus – tuo užsiimantys servisai gatvėje dažniau sutinkamo automobilio stiklą pakeis už 300–400 Lt, įskaičiuojant ir paties stiklo kainą. Retesniam automobiliui ši procedūra, žinoma, kainuos daugiau. Ne išimtis ir šildomi priekiniai stiklai ar tie, kuriuose sumontuoti lietaus jutikliai – tokie kainuoja taip pat žymiai daugiau.
„Ne tik vairavimas prieš saulę, bet ir saulės spinduliai, tvieskiantys iš nugaros, gali trukdyti teisingai suvokti šviesoforo signalų spalvas, pabloginti matomumą“, – sako „Renault“ vairavimo mokyklos direktorius Zbigniewas Weselis.
Saulės apakintas vairuotojas turi daug šansų nepastebėti staigesnių priekyje važiuojančio automobilio manevrų – pavyzdžiui, stabdymo. Daug šansų, kad tokiomis sąlygomis liktų nepastebėtas ir greitesnis pėsčiojo įžengimas į gatvę.
„Saulei plieskiant į akis už jūsų važiuojančio automobilio vairuotojas gali nepastebėti, kad jūs staiga stabdote. Tai didina susidūrimo pavojų“, – teigia Z.Weselis.
Vairavimo ekspertas pritaria, kad tokios situacijos dažnai susidaro greitkeliuose ir autostradose.
Išvengti – neįmanoma, bet sumažinti poveikį galima
Ryškios saulės „neišjungsi“, tačiau neigiamą jos poveikį galima sumažinti. Jeigu akinius nuo saulės žmonės paprastai perka artėjant vasarai, tai vairuotojai jais turėtų pasirūpinti besibaigiant kalendorinei žiemai – vasario gale.
Ne ką mažiau svarbus yra ir priekinis automobilio stiklas. Visų pirma – jo švara. Po trijų šaltų žiemos mėnesių automobilio stiklų vidinė pusė būna purvinesnė nei po pavasario ar rudens, tad kovo pradžioje radikalus jų išvalymas naudos duotų daug. Tuo tarpu išorinę priekinio stiklo pusę nuvalyti neretai reikia kelis kartus į dieną. Juokaujama, kad žiemą automobilinio langų plovimo skysčio „sąnaudos“ gali siekti 1 litrą šimtui kilometrų, tačiau ir ankstyvą pavasarį, džiūstant gatvėms, jos yra nedaug mažesnės.
Automobilio amžius iš dalies taip pat turi įtakos matomumui. Senesnio ir daugiau kilometrų pravažiavusio, dažnai valytuvais šluostyto stiklo paviršius dažnai yra suraižytas. Taip paprastai nutinka dėl prastų valytuvų šluotelių ir netinkamo jų naudojimo – pavyzdžiui, langas nuvalomas neapipurškus jo apiplovimo skysčiu. Toks veiksmas – peilis ne tik guminėms valytuvų šluotelėms, bet ir pačiam stiklui, kuris yra raižomas.
Kaip spręsti šitą dalyką? Galima pasikeisti priekinį stiklą. Nors toks veiksmas skamba utopiškai, tačiau realybėje nėra itin sudėtingas ir brangus – tuo užsiimantys servisai gatvėje dažniau sutinkamo automobilio stiklą pakeis už 300–400 Lt, įskaičiuojant ir paties stiklo kainą. Retesniam automobiliui ši procedūra, žinoma, kainuos daugiau. Ne išimtis ir šildomi priekiniai stiklai ar tie, kuriuose sumontuoti lietaus jutikliai – tokie kainuoja taip pat žymiai daugiau.
(0)
(0)
(0)