Informacinių technologijų specialistai perspėja, jog praėjusią savaitę Vyriausybės patvirtintas Azartinių lošimų įstatymo projektas gali uždegti žalią šviesą interneto turinio cenzūrai ir Lietuvos piliečių sekimui. Vyriausybė pritarė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto siūlymui leisti blokuoti internetinių lošimų organizatorių tinklalapius, jei šie neturės Lietuvos licencijos.

Ekspertai perspėja, kad Lietuvoje iki šiol nėra internetinių tinklalapių blokavimo sistemos, o norint, kad ji būtų efektyvi, tektų ne tik investuoti dešimtis milijonų litų, bet ir įstatymais leisti kištis į interneto vartototojų paieškų turinį. Ryšių reguliavimo tarnybs (RRT) atstovai siūlo svarstyti, ar tokia sistema nepažeis tarptautinių Lietuvos įsipareigojimų.

Neadekvačios priemonės

„Siūlomos priemonės yra neadekvačios tai grėsmei, su kuria bandoma kovoti. Be to jos yra neefektyvios, o tai reiškia, kad pinigai bus tiesiog išmesti“, – teigė informacinių technologijų ekspertas Marius Pareščius.

Azartinių lošimų įstatymo projekte įvardijama, kad paslaugų tiekėjas privalo blokuoti arba filtruoti interneto turinį. Minima, kad panašios priemonės yra naudojamos Estijoje ir kai kuriose kitose šalyse.

„Blokuojant internetinės svetainės įtraukiamos į juoduosius sąrašus ir vartotojui surinkus adresą ji tiesiog nepasiekiama. Kitas būdas yra filtravimas, kai stebima vartotojo elgsena, renkami duomenys apie vartotojo lankymąsi vienuose ar kituose tinklalapiuose ir stebimi ne konkretūs adresai, o raktiniai žodžiai ir kita informacija. Tada neprileidžia prie visų svetainių, išskyrus baltų svetainių sąrašą. Šiuo atveju baltos svetainės būtų tos, kurios turi licencijas Lietuvoje“, – teigė M.Pareščius.

Pasak jo, politikai iškelia tikslus, tačiau nenurodo, kaip jų pasiekti: „Dabar įstatymas numato interneto paslaugų tiekėjams prievolę užtikrinti, jog tam tikri tinklalapiai nebūtų pasiekiami ir tai turi būti efektyvu. Kaip tai padaryti, palikta spręsti tiekėjams. Šiandien politikai gali sakyti, jog pakas IP ar DNS adresų blokavimo, bet kai jie įsitikins, jog tai neveikia, lieps griežtinti kontrolę arba skirs baudas už įstatymo nesilaikymą“.

Blokuos „Facebook“?

Pašnekovas priminė Vladimiro Putino Rusijos patirtį. Prisidengiant vaikų apsauga nuo žalingo turinio internete buvo pereita prie opozicijos tinklalapių ir didžiųjų portalų blokavimo. Kiekvienas interneto tiekėjas privalėjo įsidiegti techninę įrangą, o draudžiamų tinklalapių sąrašas iki šiol atnaujinamas kasdien.

Pasak jo, siūlomos priemonės efektyvumas neviršys kelių procentų, o jų įsigijimą turės kompensuoti Vyriausybė iš biudžeto. „Reikės kelių dešimčių milijonų litų, kad toks mechanizmas būtų sukurtas“, – sakė M.Pareščius.

Didžiausias socialinis tinklas „Facebook“ artimiausiu metu planuoja Europoje paleisti azartinių žaidimų platformą. JAV jie laukia licencijos. „Lietuvoje siūlomas blokavimas turės paveikti ir tokias svetaines. Ar bus tiesiog išjungtas “Facebook", ar atsiras kažkokių išimčių?“ – klausė ekspertas.

Šimtai milijonų nuostolių

Žurnalo „Valstybė“ vyr. redaktoriaus Eduardo Eigirdo nuomone, reiktų žvelgti ne tik į technines priemones, tačiau ir į jomis bandomą spręsti nelegalių lošimų problemą: „Turim kalbėti apie problemas, kurias bando spręsti daugelis valstybių kovodamos su pasauline lošimų imperija, o ji savo šaknis leidžia ir Lietuvoje. Internetu iš valstybių siurbiami milijardai. Taip iš Lietuvos iškeliauja nuo 200 iki 500 mln. litų kasmet. Tai milžiniška pinigų suma. Jei lošimai vyktų Lietuvoje, turėtume šimtus darbo vietų ir dešimtis milijonų litų, kurie plauktų į valstybės biudžetą.“

Pasak pašnekovo, internetinių tinklalapių blokavimas nebūtinai yra geriausias būdas problemai spręsti. Geresnis būdas galėtų būti pinigų pervedimų ribojimas į tokius virtualius lošimo namus.

„Kai kalbame apie interneto kontrolę, mes kalbame apie demokratijos kontrolę. Esu įsitikinęs, kad bet koks interneto kontrolės naudojimas nukrypstant nuo užsibrėžtų tikslų yra nusikaltimas“, – sakė E.Eigirdas.

Jis priminė, jog Lietuvoje yra seniai priimtas sprendimas, kad azartiniai lošimai internete šiuo metu yra negalimi, bet jie egzistuoja: „Klausimas yra, ar mes sprendžiame šią problemą? Jeigu Seimas priima sprendimą, o mes jį imame sabotuoti, vietoje to, kad bandytume tobulinti, tai nėra gerai.“

Ko vertas lietuvių privatumas?

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Rinkos priežiūros departamento Tinklų ir informacijos saugumo skyriaus vedėjas Rytis Rainys nurodė, jog šiuo metu Azartinių lošimų įstatyme įtvirtintas nuostatas būtų sudėtinga įgyvendinti techniškai.

Draudimą reikėtų vykdyti visos Lietuvos mastu per interneto paslaugų tiekėjus, o jų šiuo metu yra per šimtą. Kyla klausimų ir dėl tokio blokavimo efektyvumo. RRT atlikti tyrimai parodė, kad siūlomas blokavimas yra neefektyvus. Būtent todėl įstatymuose keliamus tikslus įgyvendinti bus sudėtinga.

„Sistemos apeinamos naudojantis proxy serverių sistema, VPN tuneliavimo principais, kai informacija koduojama ir kitais būdais. Efektyvesnės priemonės, kurios galėtų būti naudojamos, yra vadinamosios internetinio turinio tikrinimo sistemos. Jos technologiškai daug sudėtingesnės ir brangesnės. Be net ne tai yra didžiausia problema. Lindimas į vartotojų paieškų turinį turėtų būti vertinamas ne tik techniniu aspektu. ES laikosi tinklų neutralumo principo. Apie tai ne kartą yra pasisakiusi Europos Komisija. Nei valstybė, nei ryšio tiekėjai į interneto turinį negali skverbtis“, – sakė R.Rainys.

Pasak jo, reikėtų įvertinti, ar dabar ES pirmininkaujanti Lietuva, kuruodama naujų direktyvų svarstymą, pati nepriims sprendimų, kurie tų direktyvų projektams prieštaraus.

Paklaustas, ar šiuo metu blokavimas nėra taikomas, kai tenka kovoti su neleistinu svetainių turiniu, RRT atstovas atsakė, jog iki šiol tokios sistemos Lietuvoje nebuvo: „Šiuo metu jokie blokavimu paremti sprendimai nėra taikomi. Apie neteisėtą turinį, jeigu jis yra patalpintas Lietuvoje esančioje tarnybinėse stotyse, pranešama operatoriui ir nurodoma jį išimti. Įstatymai tokią pareigą operatoriams numato. Jei informacija patalpinta kitoje ES šalyse, karštosiomis linijomis susisiekiame su kolegomis užsienyje.“

Galimybė piktnaudžiauti

Bendrovės „Atea“ informacinės saugos skyriaus vadovas Andrius Šaveika nurodė, kad Seimui teikiamas įstatymas numato prievolę, nors patys interneto paslaugų tiekėjai jos įgyvendinti netrokšta: „Pritariu nuomonei, jog sukūrus tokius instrumentus, atsiras galimybė juos naudoti kur kas plačiau, nei buvo numatyta. Man pačiam tokius sprendimus tenka diegti įmonėse. Patirtis rodo, jog jie veikia pakankamai efektyviai, tačiau yra keletas trūkumų. Pirmiausia egzistuoja neteisingo nustatymo galimybė atpažįstant informacijos kontekstą. Pavyzdžiui, blokuojama su ginklais susijusi informacija, nors jos ieško žmogus, kuris turi medžiotojo bilietą. Kai tai vyksta įmonės mastu, tai nėra problema, bet jei tai daroma valstybės lygiu, kito būdo pasiekti informaciją nelieka“.

Paklaustas, ar visuotinis sekimas nėra tapęs interneto vartotojų kasdienybe tokiuose portaluose kaip „Facebook“ ar „Google“, A.Šaveika nurodė, jog visi portalai turi tam tikras taisykles, su kuriomis vartotojas gali sutikti arba nesutikti: „Jeigu man “Facebook" taisyklės yra nepriimtinos, aš galiu juo nesinaudoti. Tačiau kaip bus, jei ribojimus pradės diegti valstybė? Pasirinkimo aš jau neturėsiu.“

JAV prieš dvejus metus teisėsaugos institucijos sėkmingai blokavo didžiųjų lošimų bendrovių tinklapius, o jų savininkams ne tik buvo pateikti kriminaliniai kaltinimai, bet ir skirtos milijardinės baudos.

A.Šaveika patikino, jog toks scenarijus Lietuvoje mažai tikėtinas, nes čia interneto vartotojų privatumas saugomas kur kas labiau: „JAV ir Europos Sąjungos sekimo mastai yra nepalyginami. Asmens duomenys Europoje saugomi kur kas labiau ir čia neleistinas toks kišimasis į privatų žmonių gyvenimą, kaip JAV“.

Visą "Žinių radijo" laidą "Dienos klausimas" galite išgirsti čia.

Komentarai (5)