Naudoti automobiliai: iš kurios šalies atvežamos geriausios mašinos? (0)
Geras naudotas automobilis visų pirma yra tas, kuris turėjo gerą šeimininką, sako ekspertai. Vis dėlto jie pripažįsta, kad iš kai kurių šalių atvežtos transporto priemonės laikomos labiau patikimomis. Renkantis automobilį iš Vokietijos ar Prancūzijos, svarbu, iš kurio regiono jis atgabentas. Dėmesio taip pat vertos Lenkijos ir Šveicarijos rinkos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Regitros“ duomenimis, daugiausia automobilių importuojama būtent iš Vokietijos, o vien tik „Volkswagen“, „Audi“ bei „Opel“ markės automobiliai sudaro du trečdalius Lietuvos automobilių parko (daugiau nei 780 tūkst.).
Daugelio Europos šalių automobilių rinkos kur kas senesnės ir spalvingesnės nei mūsų, sako LRT televizijos laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ vedėjas Valdas Vilūnas.
„Atsivėrus sienoms, Vokietija buvo pirmoji šalis, iš kurios buvo masiškai pradėta vežti seną, bet dar važiuojančią techniką. Vokiečiai stebėtinai greitai atsinaujino lengvųjų, sunkvežimių ir autobusų parką. Alkana ir tuščia Lietuvos rinka perpardavinėtojams parodė, kad kokybės kartelę galima nuleisti labai žemai, ypač jei mašina sena ir pigi“, – pasakoja V. Vilūnas.
Pašnekovo teigimu, vokiečiai kone stropiausiai prižiūri automobilius, laiku atlieka techninį aptarnavimą, netaupo pinigų susidėvėjusias dalis keisti originaliomis. „Tai, be abejo, didelis pranašumas, tačiau atminkite, kad jų greitkeliuose greitis – neribojamas. Antra ar trečia eismo juosta niekas 110 km/val. nevažiuoja. Tie, kurie perka greitus ir prabangius automobilius iš Vokietijos, turėtų žinoti, kad greitkeliuose jais važiavo tokiu greičiu, kokiu traukia automobilis“, – įspėja V. Vilūnas.
Savo ruožtu Alytaus kolegijos transporto inžinerijos krypties mokslų daktaras docentas Rytis Zautra tikina, kad daug kas priklauso ir nuo to, iš kurio regiono automobilis atvežtas. „Vokietijoje nemažai kalnuotų vietovių, kelių būklė ten puiki. Kodėl? Nes žiemą negailima druskos. Todėl turėkite omenyje, kad kalnuotose vietovėse automobiliai gali būti ragavę daugiau korozijos“, – sako R. Zautra. V. Vilūnas brangesnių, bet geresnių automobilių pataria ieškoti oficialiose atstovybėse Vokietijos vakarinėje dalyje.
Televizijos laidoje „Autopilotas“ naudotus automobilius apžvelgiantis žurnalistas Vytenis Kudarauskas teigia, kad aklai pasitikėti pardavėju, įsigyjant naudotą automobilį iš Vokietijos, vis dėlto nederėtų.
„Prieš įsigyjant iš Vokietijos atvežtą automobilį siūlau pažiūrėti, kiek kainuoja analogiškas, tokios pačios būklės ir be gedimų automobilis toje šalyje. Jei į Lietuvą atvežto automobilio kaina kur kas mažesnė, tikėtina, kad automobilis turi rimtų trūkumų, apie kuriuos pardavėjas nebus linkęs kalbėti“, – pažymi V. Kudarauskas.
Savo ruožtu Kauno automobilių turgaus direktorius Valentinas Naujanis portalui LRT.lt sako, kad Lietuvoje parduoti geros būklės automobilį iš Vokietijos nėra lengva: prižiūrėtų automobilių kainos esą didelės, o mūsų atlyginimai – maži.
Direktoriaus tikinimu, pirkėjai turėtų žinoti, kad automobilį, atvežtą iš Vokietijos, vairavo nebūtinai vokietis. „Specialistai tai žino, o pirkėjui lengva apsigauti. Gerai įsigyti automobilį, kurį vairavo koks nors diedukas, bet juk galėjo vairuoti ir tas, kuris neprižiūrėjo automobilio“, – sako automobilių turgaus direktorius.
Kauno automobilių turguje šiuo metu kone pusė parduodamų naudotų transporto priemonių atvežta iš Prancūzijos. Direktoriaus manymu, tai esą galėjo paskatinti mažesnės automobilių kainos. Pasak V. Naujanio, jei tepalai keisti laiku, automobilis buvo prižiūrėtas, jį verta įsigyti: „Žinoma, kartais iš Prancūzijos parvežti automobiliai būna subraižytais kėbulais, nes ten kyla problemų statant automobilius.“
„Nors prancūzai yra ne tik menininkai, bet ir puikūs inžinieriai, ne visi jie tvarkingi vairuotojai. Šalis didelė, todėl Paryžiuje vienaip prižiūri automobilius, o Bordo gali prižiūrėti kitaip. Tą patį galima pasakyti apie Italijos rinką, kuri skiriasi šiaurėje ir pietuose. Vis dėlto yra Lietuvos pardavėjų, sugebančių rasti gerų, tvarkingų automobilių Prancūzijoje ir Italijoje“, – sako V. Vilūnas.
Naudotų automobilių žinovas V. Kudarauskas pirkėjams taip pat pataria sužinoti, iš kurio Prancūzijos regiono atvežta transporto priemonė.
„Pietuose jie dažniausiai būna menkiau apsaugoti nuo korozijos. Bet prancūzai ne itin saugo savo automobilius, įlenkia vieni kitiems, tepalus keičia rečiau nei reikėtų. Nemenka rizika nusipirkti automobilį su gyvenimą baigiančiu varikliu ar labai sugadintu kėbulu“, – perspėja V. Kudarauskas.
Ypač savitas kraštas naudotų automobilių pirkėjams – Šveicarija. Teigiama, kad tai labai svarbi rinka automobilių gamintojams.
„Šveicarija – klestinti šalis, joje gausu pasiturinčių pirkėjų. Todėl pagrindinių automobilių gamintojų programose kuriamos netgi specialios, Šveicarijos rinkai skirtos modifikacijos, ženklinamos „Swiss edition“, „Swiss line“ ir pan. Jos išsiskiria galingesniais varikliais, gausesne ir prabangesne įranga“, – sako viešai atskleisti pavardės nepanoręs Šveicarijos automobilių žinovas.
Eksperto teigimu, Šveicarijoje sudėtinga už prieinamą kainą rasti naudotų dyzelinių automobilių, kokių pageidaujama Lietuvoje, tačiau čia esą gausu prabangesnių automobilių su didesnio tūrio benzininiais varikliais, automatinėmis pavarų dėžėmis, odiniais salonais ar įmontuota prabangia įranga.
„Prancūziškai ir itališkai kalbančių Šveicarijos vietovių automobilių būklė panaši į atgabentų iš Prancūzijos ar Italijos. Tuo metu vokiško regiono vairuotojai pedantiškumą ir polinkį tvarkai yra perėmę iš savo kaimynų. Jie kruopščiai prižiūri techniką ir, būdami turtingi, netaupo tam lėšų. Atėjus gamintojo nustatytam terminui, keičiami filtrai, diržai, alyvos, stabdžių trinkelės. Visa tai atliekama neatsižvelgiant, kad automobilį norima parduoti. Jie tikisi uždirbti sumą, kurios kartais net pusę sudaro išlaidos neseniai atliktam atnaujinimui“, – tvirtina automobilių ekspertas.
Tikro šveicaro skelbimą apie parduodamą automobilį, pasak pašnekovo, galima pažinti iš atvirai nurodytų jo defektų. „Tarkime, jei bus įlenktas sparnas, tai šveicaras įdės būtent tą nuotrauką, o ne iš kitos pusės nufotografuotą automobilį“, – sako LRT.lt pašnekovas.
Tačiau čia pat perspėja – skelbime išvydus pageidaujamą automobilį už patrauklią kainą nevertėtų išsyk džiaugtis radiniu. Neatmestina, kad automobilį galėjo įsigyti iš kitų šalių atvykę perpardavinėtojai.
„Bet svarbiausias dalykas, kurio derėtų nepamiršti, kad Šveicarija – ne Europos Sąjungos šalis, todėl iš čia į ES bendriją įvežamiems automobiliams taikomas muito mokestis. Parankiausia jį sumokėti Vokietijos pasienyje, kur mokestis skaičiuojamas nuo sumos, nurodytos pirkimo – pardavimo sutartyje.
Tuo metu Lietuvoje mokesčio dydžio apskaičiavimui taikoma rinkos vertės lentelė. Neatsižvelgus į tai, galima skaudžiai nusvilti pirštus. Net jei Šveicarijoje jūs veltui ar už kelis šimtus frankų nusipirksite detalėms automobilį ir nepasirūpinsite jo dokumentais, Lietuvos muitinė pagal rinkos vertės lentelę pareikalaus mokesčio, siekiančio nuo kelių iki keliolikos tūkstančių litų“, – pataria ekspertas.
Kad naudoti automobiliai iš Šveicarijos yra verti dėmesio, sutinka ir V. Kudarauskas. Pasak jo, ten galioja griežtos kelių eismo taisyklės, todėl automobiliais nelakstoma. Automobiliai iš šios šalies dažniausiai būna labai gerai sukomplektuoti ir gerai prižiūrėti. „Verta pirkti Šveicarijoje važinėjusius sportinius automobilius“, – sako V. Kudarauskas.
Naudotų automobilių žinovas teigia pastebėjęs, kad kaimyninėje Lenkijoje parduodami naudoti automobiliai taip pat dažnai atrodo nepriekaištingai. „Ten parduodamų naudotų automobilių kaina gal kiek aukštesnė nei Lietuvoje, tačiau tie automobiliai, kurie buvo įsigyti nauji, yra verti dėmesio“, – sako V. Kudarauskas.
Lietuvos keliais rieda nemažai automobilių iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), nors V. Kudarauskas pastebi, kad ši banga jau blėsta.
„Jie gana tvarkingi dėl griežtų aplinkosaugos reikalavimų. Tačiau daug kas priklauso nuo valstijos, nes kiekvienoje jų gali būti vis kiti techniniai reikalavimai. Pavyzdžiui, Kalifornijoje griežtėja reikalavimai dėl ekologijos“, – teigia R. Zautra.
Tuo metu V. Kudarauskas tvirtina, kad automobiliai iš JAV neatitinka Europos Sąjungos reikalavimų, todėl reikia keisti žibintus, kartais – kai kuriuos saugumo elementus. „Taip pat dažniausiai iš JAV atvežami stipriai sudaužyti automobiliai. JAV tokių net ir po remonto negalima naudoti, bet Lietuvoje juk tai negalioja“, – ironizuoja V. Kudarauskas.
Pasak LRT.lt kalbino automobilių turgaus prekeivio, automobiliai iš JAV dažniausiai būna techniškai tvarkingi, tačiau visai kitokia padėtis gali būti automobilio salone. „Viduje gali rasti visko: nuo lūpdažio iki „iPhone“ mobiliojo telefono“, – sako pardavėjas.
„Nesvarbu, kurioje šalyje eksploatuotas automobilis, svarbu, ar jis turėjo gerą šeimininką, –sako transporto inžinerijos krypties mokslų daktaras R. Zautra. – Didelės įtakos turi ir šalies ekonomika bei transporto priemonių priežiūros sistema.“
Tuo metu naudotų automobilių ekspertas V. Kudarauskas tvirtina, kad bet kokiu atveju pirmenybę reikia teikti automobiliams su aiškia praeitimi.
„Priežiūros ir aptarnavimo knygelė yra vienas geriausių įrodymų kalbant apie automobilio ridos autentiškumą ir techninę būklę. Bet ir čia reikia atidumo. Jei spidometras rodo vos keliais tūkstančiais daugiau nei prieš tai, kai automobilis lankėsi autoservise, tai jau nekelia pasitikėjimo.
Kaip sužinoti tikrąją ridą? Pasižiūrėkite į pedalus, bėgių perjungimo svirtį, vairuotojo sėdynes, vairaratį, valdymo mygtukus. Kuo dažniau automobilis naudojamas, tuo labiau šie elementai dėvisi“, – pataria V. Kudarauskas.
Daugelio Europos šalių automobilių rinkos kur kas senesnės ir spalvingesnės nei mūsų, sako LRT televizijos laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ vedėjas Valdas Vilūnas.
„Atsivėrus sienoms, Vokietija buvo pirmoji šalis, iš kurios buvo masiškai pradėta vežti seną, bet dar važiuojančią techniką. Vokiečiai stebėtinai greitai atsinaujino lengvųjų, sunkvežimių ir autobusų parką. Alkana ir tuščia Lietuvos rinka perpardavinėtojams parodė, kad kokybės kartelę galima nuleisti labai žemai, ypač jei mašina sena ir pigi“, – pasakoja V. Vilūnas.
Pašnekovo teigimu, vokiečiai kone stropiausiai prižiūri automobilius, laiku atlieka techninį aptarnavimą, netaupo pinigų susidėvėjusias dalis keisti originaliomis. „Tai, be abejo, didelis pranašumas, tačiau atminkite, kad jų greitkeliuose greitis – neribojamas. Antra ar trečia eismo juosta niekas 110 km/val. nevažiuoja. Tie, kurie perka greitus ir prabangius automobilius iš Vokietijos, turėtų žinoti, kad greitkeliuose jais važiavo tokiu greičiu, kokiu traukia automobilis“, – įspėja V. Vilūnas.
Savo ruožtu Alytaus kolegijos transporto inžinerijos krypties mokslų daktaras docentas Rytis Zautra tikina, kad daug kas priklauso ir nuo to, iš kurio regiono automobilis atvežtas. „Vokietijoje nemažai kalnuotų vietovių, kelių būklė ten puiki. Kodėl? Nes žiemą negailima druskos. Todėl turėkite omenyje, kad kalnuotose vietovėse automobiliai gali būti ragavę daugiau korozijos“, – sako R. Zautra. V. Vilūnas brangesnių, bet geresnių automobilių pataria ieškoti oficialiose atstovybėse Vokietijos vakarinėje dalyje.
Televizijos laidoje „Autopilotas“ naudotus automobilius apžvelgiantis žurnalistas Vytenis Kudarauskas teigia, kad aklai pasitikėti pardavėju, įsigyjant naudotą automobilį iš Vokietijos, vis dėlto nederėtų.
„Prieš įsigyjant iš Vokietijos atvežtą automobilį siūlau pažiūrėti, kiek kainuoja analogiškas, tokios pačios būklės ir be gedimų automobilis toje šalyje. Jei į Lietuvą atvežto automobilio kaina kur kas mažesnė, tikėtina, kad automobilis turi rimtų trūkumų, apie kuriuos pardavėjas nebus linkęs kalbėti“, – pažymi V. Kudarauskas.
Savo ruožtu Kauno automobilių turgaus direktorius Valentinas Naujanis portalui LRT.lt sako, kad Lietuvoje parduoti geros būklės automobilį iš Vokietijos nėra lengva: prižiūrėtų automobilių kainos esą didelės, o mūsų atlyginimai – maži.
Direktoriaus tikinimu, pirkėjai turėtų žinoti, kad automobilį, atvežtą iš Vokietijos, vairavo nebūtinai vokietis. „Specialistai tai žino, o pirkėjui lengva apsigauti. Gerai įsigyti automobilį, kurį vairavo koks nors diedukas, bet juk galėjo vairuoti ir tas, kuris neprižiūrėjo automobilio“, – sako automobilių turgaus direktorius.
Turguje dominuoja prancūziški automobiliai
Kauno automobilių turguje šiuo metu kone pusė parduodamų naudotų transporto priemonių atvežta iš Prancūzijos. Direktoriaus manymu, tai esą galėjo paskatinti mažesnės automobilių kainos. Pasak V. Naujanio, jei tepalai keisti laiku, automobilis buvo prižiūrėtas, jį verta įsigyti: „Žinoma, kartais iš Prancūzijos parvežti automobiliai būna subraižytais kėbulais, nes ten kyla problemų statant automobilius.“
„Nors prancūzai yra ne tik menininkai, bet ir puikūs inžinieriai, ne visi jie tvarkingi vairuotojai. Šalis didelė, todėl Paryžiuje vienaip prižiūri automobilius, o Bordo gali prižiūrėti kitaip. Tą patį galima pasakyti apie Italijos rinką, kuri skiriasi šiaurėje ir pietuose. Vis dėlto yra Lietuvos pardavėjų, sugebančių rasti gerų, tvarkingų automobilių Prancūzijoje ir Italijoje“, – sako V. Vilūnas.
Naudotų automobilių žinovas V. Kudarauskas pirkėjams taip pat pataria sužinoti, iš kurio Prancūzijos regiono atvežta transporto priemonė.
„Pietuose jie dažniausiai būna menkiau apsaugoti nuo korozijos. Bet prancūzai ne itin saugo savo automobilius, įlenkia vieni kitiems, tepalus keičia rečiau nei reikėtų. Nemenka rizika nusipirkti automobilį su gyvenimą baigiančiu varikliu ar labai sugadintu kėbulu“, – perspėja V. Kudarauskas.
Giria automobilius iš Šveicarijos ir Lenkijos
Ypač savitas kraštas naudotų automobilių pirkėjams – Šveicarija. Teigiama, kad tai labai svarbi rinka automobilių gamintojams.
„Šveicarija – klestinti šalis, joje gausu pasiturinčių pirkėjų. Todėl pagrindinių automobilių gamintojų programose kuriamos netgi specialios, Šveicarijos rinkai skirtos modifikacijos, ženklinamos „Swiss edition“, „Swiss line“ ir pan. Jos išsiskiria galingesniais varikliais, gausesne ir prabangesne įranga“, – sako viešai atskleisti pavardės nepanoręs Šveicarijos automobilių žinovas.
Eksperto teigimu, Šveicarijoje sudėtinga už prieinamą kainą rasti naudotų dyzelinių automobilių, kokių pageidaujama Lietuvoje, tačiau čia esą gausu prabangesnių automobilių su didesnio tūrio benzininiais varikliais, automatinėmis pavarų dėžėmis, odiniais salonais ar įmontuota prabangia įranga.
„Prancūziškai ir itališkai kalbančių Šveicarijos vietovių automobilių būklė panaši į atgabentų iš Prancūzijos ar Italijos. Tuo metu vokiško regiono vairuotojai pedantiškumą ir polinkį tvarkai yra perėmę iš savo kaimynų. Jie kruopščiai prižiūri techniką ir, būdami turtingi, netaupo tam lėšų. Atėjus gamintojo nustatytam terminui, keičiami filtrai, diržai, alyvos, stabdžių trinkelės. Visa tai atliekama neatsižvelgiant, kad automobilį norima parduoti. Jie tikisi uždirbti sumą, kurios kartais net pusę sudaro išlaidos neseniai atliktam atnaujinimui“, – tvirtina automobilių ekspertas.
Tikro šveicaro skelbimą apie parduodamą automobilį, pasak pašnekovo, galima pažinti iš atvirai nurodytų jo defektų. „Tarkime, jei bus įlenktas sparnas, tai šveicaras įdės būtent tą nuotrauką, o ne iš kitos pusės nufotografuotą automobilį“, – sako LRT.lt pašnekovas.
Tačiau čia pat perspėja – skelbime išvydus pageidaujamą automobilį už patrauklią kainą nevertėtų išsyk džiaugtis radiniu. Neatmestina, kad automobilį galėjo įsigyti iš kitų šalių atvykę perpardavinėtojai.
„Bet svarbiausias dalykas, kurio derėtų nepamiršti, kad Šveicarija – ne Europos Sąjungos šalis, todėl iš čia į ES bendriją įvežamiems automobiliams taikomas muito mokestis. Parankiausia jį sumokėti Vokietijos pasienyje, kur mokestis skaičiuojamas nuo sumos, nurodytos pirkimo – pardavimo sutartyje.
Tuo metu Lietuvoje mokesčio dydžio apskaičiavimui taikoma rinkos vertės lentelė. Neatsižvelgus į tai, galima skaudžiai nusvilti pirštus. Net jei Šveicarijoje jūs veltui ar už kelis šimtus frankų nusipirksite detalėms automobilį ir nepasirūpinsite jo dokumentais, Lietuvos muitinė pagal rinkos vertės lentelę pareikalaus mokesčio, siekiančio nuo kelių iki keliolikos tūkstančių litų“, – pataria ekspertas.
Kad naudoti automobiliai iš Šveicarijos yra verti dėmesio, sutinka ir V. Kudarauskas. Pasak jo, ten galioja griežtos kelių eismo taisyklės, todėl automobiliais nelakstoma. Automobiliai iš šios šalies dažniausiai būna labai gerai sukomplektuoti ir gerai prižiūrėti. „Verta pirkti Šveicarijoje važinėjusius sportinius automobilius“, – sako V. Kudarauskas.
Naudotų automobilių žinovas teigia pastebėjęs, kad kaimyninėje Lenkijoje parduodami naudoti automobiliai taip pat dažnai atrodo nepriekaištingai. „Ten parduodamų naudotų automobilių kaina gal kiek aukštesnė nei Lietuvoje, tačiau tie automobiliai, kurie buvo įsigyti nauji, yra verti dėmesio“, – sako V. Kudarauskas.
Iš JAV – su lūpdažiu ar išmaniuoju telefonu
Lietuvos keliais rieda nemažai automobilių iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), nors V. Kudarauskas pastebi, kad ši banga jau blėsta.
„Jie gana tvarkingi dėl griežtų aplinkosaugos reikalavimų. Tačiau daug kas priklauso nuo valstijos, nes kiekvienoje jų gali būti vis kiti techniniai reikalavimai. Pavyzdžiui, Kalifornijoje griežtėja reikalavimai dėl ekologijos“, – teigia R. Zautra.
Tuo metu V. Kudarauskas tvirtina, kad automobiliai iš JAV neatitinka Europos Sąjungos reikalavimų, todėl reikia keisti žibintus, kartais – kai kuriuos saugumo elementus. „Taip pat dažniausiai iš JAV atvežami stipriai sudaužyti automobiliai. JAV tokių net ir po remonto negalima naudoti, bet Lietuvoje juk tai negalioja“, – ironizuoja V. Kudarauskas.
Pasak LRT.lt kalbino automobilių turgaus prekeivio, automobiliai iš JAV dažniausiai būna techniškai tvarkingi, tačiau visai kitokia padėtis gali būti automobilio salone. „Viduje gali rasti visko: nuo lūpdažio iki „iPhone“ mobiliojo telefono“, – sako pardavėjas.
Į ką atkreipti dėmesį?
„Nesvarbu, kurioje šalyje eksploatuotas automobilis, svarbu, ar jis turėjo gerą šeimininką, –sako transporto inžinerijos krypties mokslų daktaras R. Zautra. – Didelės įtakos turi ir šalies ekonomika bei transporto priemonių priežiūros sistema.“
Tuo metu naudotų automobilių ekspertas V. Kudarauskas tvirtina, kad bet kokiu atveju pirmenybę reikia teikti automobiliams su aiškia praeitimi.
„Priežiūros ir aptarnavimo knygelė yra vienas geriausių įrodymų kalbant apie automobilio ridos autentiškumą ir techninę būklę. Bet ir čia reikia atidumo. Jei spidometras rodo vos keliais tūkstančiais daugiau nei prieš tai, kai automobilis lankėsi autoservise, tai jau nekelia pasitikėjimo.
Kaip sužinoti tikrąją ridą? Pasižiūrėkite į pedalus, bėgių perjungimo svirtį, vairuotojo sėdynes, vairaratį, valdymo mygtukus. Kuo dažniau automobilis naudojamas, tuo labiau šie elementai dėvisi“, – pataria V. Kudarauskas.
(13)
(0)
(3)