Vokietijos energijos revoliucija išsikvėpė, kaip ir pastangos sumažinti anglies dioksido emisijas.

Vokietijos kanclerės Angela'os Merkel „Energiewende“ politika siekia sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją 40 procentų per 1990 – 2020 laikotarpį, daugiausia, uždarant anglimi kūrenamas elektrines ir skatinant atsinaujinančios energijos gavybą. Tačiau 2013 m., anglies kūrenimas pasiekė aukščiausią lygį per daugiau, nei 20 metų.

Praeitą savaitę ekonomikos ir energetikos ministras Sigmaras Gabrielis pareiškė mažinsiantis vėjo ir saulės energijos gavybos subsidijas trečdaliu, taip siekdamas sumažinti kylančias energijos sąskaitas. Dabar atsinaujinačių energijos šaltinių subsidijos Vokietijos vartotojams kasmet kainuoja po 23 mlrd. €.

Merkel taip patuždaro Vokietijos branduolines jėgaines, didžiausią jos mažų anglies emisijų energijos šaltinį. Tai reiškia, kad emisijos, iki 2011 m. sumažėjusios 27 %, dabar vėl auga.

Atgal į anglių šachtas

„Energiewende stumia emisijas netinkama kryptimi,“ sako Rogeris Pielke Jr iš Colorado universiteto Boulderyje. Jo skaičiavimais, norint pasiekti užsibrėžtą 40 procentų tikslą, Vokietijai reikės atsinaujinančios energijos dalį bendrame balanse daugiau, nei padvigubinti, nuo 17 iki 38 procentų.

„Atrodo labai mažai tikėtina, kad Vokietija galėtų pasiekti norimą emisijos sumažinimą iki 2030-ųjų, nekalbant jau apie 2020-uosius,“ sako Pielke, laikantis branduolinę energetiką „geriausiu turimu CO₂ emisijų mažinimo įrankiu“.

Problemą apsunkina ir nuolat pingantys Europos Sąjungos CO₂ emisijų leidimai, veikiantys kaip mokestis už tokį nešvarų kurą, kaip anglys. Žemos kainos leido iš naujo užkurti anglimi kūrenamas elektrines.

Kyla klausimas, kaip Vokietijos problemos paveiks visą Europą? Europos komisija šiandien išleidžia pranešimą, skelbiantį peržiūrėtus energijos naudojimo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų tikslus.

Komentarai (36)