Kinijos paaugliai, kaip ir dauguma europiečių, nemažą dienos dalį praleidžia socialiniuose tinkluose. Tačiau Kinijoje, skirtingai nei Europoje ar Vakaruose, populiarus visai ne „Facebook“, o Kinijos socialinis tinklas „Weixin“.

Washingtonpost.com rašo, kad paėjus vos trims metams po to, kai buvo pristatytas Kinijoje, „Weixin“ jau turėjo 300 mln. vartotojų ir augo gerokai greičiau nei „Facebook“ ar „Twitter“.

„Wexin“ – tai programėlė, kurią atsisiuntus galima prisijungti prie „Weixin“ socialinio tinklo. Dėl šios programėlės jau gerokai sumažėjo didžiausio šalies mobiliųjų telefonų operatoriaus pajamos, o didžiausios Kinijos interneto bendrovės, spaudžiamos „Weixin“ savininkų, pagerino ryšio paslaugas.

Analitikai sako, kad fenomenalus „Weixin“ iškilimas sumažina bet kokias galimybes čia kada nors lyderio poziciją užimti „Facebook“, kurį Kinijoje dar 2009 m. užblokavo valdžia. Kinijoje taip pat neveikia „Twitter“ ir „Youtube“.

Nuo tada „Facebook“ žadėjo, kad į Kinijos rinką mėgins patekti sutarusi su kita vietinio kapitalo bendrove, tačiau „Weixin“ sėkmė „Facebook“ galimybes įsitvirtinti Kinijos rinkoje pavertė beveik neįmanoma.

Kinijos įmonės keičia įvaizdį

„Weixin“ priklauso bendrovei„Tencent“, kuri dabar daugiausiai žinoma dėl savo greitųjų žinučių paslaugos QQ. „Tencent“, kurios vertė viršija 100 mlrd. JAV dolerių ir kurios akcijomis prekiaujama Hong Kongo akcijų biržoje, dabar siekia sustiprinti pozicijas socialinių tinklų srityje ir plėstis į kitas, kaip internetiniai mokėjimai ir el. prekyba.

„Tencent“ taip pasitiki savo sukurta programa, kad ją reklamuoja ir užsienyje, ypatingai Pietų Azijoje, kur jau turi dešimtis milijonų vartotojų. Bendrovė taip pat planuoja apie programą reklamuotis Europoje ir Lotynų Amerikoje.

„Weixin” gali pakeisti pasaulio supratimą apie Kinijos bendroves. Nors dauguma jų yra laikomos „Google“, „Facebook“, „Twitter“ ir „eBay“, jos palaipsniui tampa inovatyviomis ir dinamiškomis bendrovėmis, turinčiomis unikalius verslo modelius.

Pavyzdžiui, „Weixin“ nėra tik jau egzistuojančio vieno tinklo kopija, o „Facebook“ ir „Instagram“ derinys, kuris turi unikalių funkcijų. Pavyzdžiui, užuot rašius žinutę tinkle kiniškais simboliais, kas užimtų laiko, galima įrašyti balso žinutę ir ją greitai nusiųsti kitam „Weixin“ vartotojui.

„Kinijos interneto bendrovės jau nebėra priešakyje visų kitų“ , – sako Williamas Bao Beanas, buvęs technologijų analitikas, kuris dabar yra vykdantysis direktorius rizikos kapitalo įmonėje „SingTel Innov8“.

„Weixin“ jau sustabdė Kinijos mikroblogo „Sina Weibo“ augimą ir gerokai sumažino valstybės valdomo telekomunikacijų operatoriaus pelningumą, nes vartotojai renkasi alternatyvą geriau nemokamai jas siųsti socialiniu tinklu, negu mokėti telekomunikacijų operatoriui.

Pasitempti privertė konkurentai

Analitikai pastebi, kad technologijų pokyčiai gali pražudyti bendroves, kurios į pokyčius reaguoja lėtai. Tačiau gali jas priversti ir pasitempti. Tas pats nutiko ir „Tencent“. Ši bendrovė, baimindamasi, kad technologijos gali pakenkti jos sėkmei, paskatino jos programinės įrangos kūrėjus ir produktų vadybininkus ieškoti naujų idėjų.

2010 – ųjų pabaigoje “Tencent” mokslo ir tyrimų vadovas Alenas Zhangas surinko dešimties žmonių komandą, kad ši dirbtų prie programėlės, skirtos išmaniųjų telefonų žinutėms, kūrimo.

Jis išsigando, kad bendrovė „Kik“ pralenks „Tencent“ QQ žinučių siuntimo paslaugą. Po trijų mėnesių „Tencent“ išleido „Weixin“. Turėdama elegantišką ir lengvai naudojamą vartotojo sąsają, per metus žinučių programėlė pritraukė 50 mln. naujų vartotojų, o praėjus dar keleriems metams programėlės vartotojų skaičius pasiekė 300 milijonų.

„Weixin“ turi tai, apie ką svajoja bet kurio socialinio tinklo kūrėjai – jis traukia vartotojus. „Tencent“ neskaičiuoja, kiek laiko jos programa naudojasi vartotojai, tačiau panašu, kad prie šios programėlės dirbama daugiau, nei prie socialinių tinklų.

Be to, analitikai atkreipia dėmesį, kad „Tencent“ turi didelę galimybę uždirbti ir iš nemokamų paslaugų. Pavyzdžiui, sukuriant nemokamus žaidimus, kuriuose būtų mokami virtualūs daiktai ir patrauklia mokėjimo priemone, „Weixin“ galėtų turėti patrauklų verslo modelį.

Komentarai (2)