VGTU A. Gustaičio aviacijos instituto profesorius: tikimybė, kad dingęs Malaizijos lėktuvas sugedo, yra nulinė (0)
„Malaysia Airline“ lėktuvo dingimą vokiečių „Der Spiegel“ pavadino didžiausia paslaptimi aviacijoje nuo Amelios Earhart laikų. Amerikietė, pirmoji moteris, viena perskridusi Atlantą, dingo 1937 metais, bandydama apskristi pasaulį. Praėjus beveik 80 metų, aviacijoje atsirado nauja mįslė – kaip pradanginti lėktuvą su 239 žmonėmis.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
– Ar įmanoma tas sistemas išjungti tik iš lėktuvo? Ar reikia dar žemėje tam tikras sistemas atjungti?
– Šitą gali išjungti tik pilotai iš piloto kabinos. Jie gali ir įjungti, ir išjungti. Visų lėktuvų apsaugos sistemų nenuspėsi. Gali būti neuždėti išjungimo apribojimai.
Be radarų, kita elektroninė įranga yra ryšio įranga – radijo imtuvai ir siųstuvai, kurie yra ilgesnio ir tolimesnio ryšio, priklausomai nuo to, su kuo reikia lėktuvui susisiekti. Jie yra atskiri, jie yra dubliuojami, kad, vienam išėjus iš rikiuotės, būtų galima įjungti kitą. Taip įgula visada gali su kažkuo susisiekti.
Yra dar navigacijos įranga, kuri lėktuvui rodo, kur yra oro uostas, jo navigacinis švyturys, koks iki jo atstumas, kaip iki jo skristi. Tai yra tiesioginė navigacija. Dar yra palydovinė navigacija, kuri rodo visą laiką įgulai, kur yra jų lėktuvas ir kuria kryptimi reikia skristi, jeigu jie nori nuskristi į kažkokį oro uostą.
Ryšio ir navigacijos sistemų yra daug. Jos viena kitą dubliuoja ir tokio lygio lėktuvas kaip „Boeing 777“ tikrai be jokio ryšio su išore likti negali.
– Jeigu lėktuve yra išjungiamas radaras, ar jo pilotai mato kitus lėktuvus?
– Pats lėktuvas mato. Bet bėda yra ta, kad jis skrydžių vadovams yra nematomas. Gali atsitikti taip, kad jis, kai niekas jo nekontroliuoja ir nežino, kur jis yra, gali išeiti į kitų kelią ir susidurti su kitu lėktuvu.
Jo nebemato skrydžių vadovas ir nebegali jam patarti, kur jis turi skristi, kad skristų saugiai. Pats jis mato, nes jis turi ryšį ir girdi, ką pranešinėja kiti lėktuvai, kurie yra, ir orientuojasi erdvėje, kaip kas kur skrenda.
Galų gale, jame yra dar ir savi radarai, kurie nustato ir kitus lėktuvus, ir audros debesis. Jeigu jie yra įjungti, lėktuvas gali orientuotis, kad nesusidurtų. Yra dar susidūrimų perspėjimo įranga. Žodžiu, yra daug priemonių, kurios apsaugo lėktuvą.
– Ar oro avarijos, tai yra lėktuvų susidūrimai, yra dažni?
– Pasitaiko. Aviacijos istorijoje yra visko. Buvo garsi avarija virš Bodeno ežero, kai susidūrė lėktuvai. Juose visa įranga veikė, jie turėjo ryšį su žeme ir su skrydžiu valdymu, bet skrydžių vadovas padarė klaidą, ir lėktuvus suvedė į tą patį aukštį ir jie susidūrė.
Įvyksta tokių klaidų. Taip 2002 metais virš Šveicarijos ir Vokietijos ežero susidūrė du lėktuvai – žuvo 2 krovininio lėktuvo „Boeing“ įgulos nariai ir 69 rusiško „Tu-154“ keleiviai.
Dėl to visą laiką skrydžių sauga yra uždavinys numeris vienas. Techniškai tai išsprendžiama paprasčiau, lieka žmogiškasis faktorius, kad žmonės nedarytų klaidų.
– Kaip lėktuvo saugumui padeda nurodymas išjungti mobiliuosius telefonus kylant ar leidžiantis?
– Visi sutaria, kad šiuos apribojimus reikėtų mažinti. Tiesiogiai bet kuris telefono naudojimas gal ir nesutrukdys sistemos veikimui, bet, turint tokių priemonių, gali būti tyčinis stengimasis pakenkti, žinant orlaivio sistemas. Čia yra didesnis pavojus.
Atsitiktinumas gali suveikti, kai sudėtingai navigacinei sistemai gaunant kažkokį signalą, dar ateis kažkoks telefono signalas, nors dažniai turi būti skirtingi, bet gali taip atsitikti, kad tie signalai susilies. Dėl bendro apsidraudimo kol kas tai yra draudžiama.
Naujuose telefonuose galima įjungti lėktuvo režimą. Tai reiškia, kad ryšio nėra su išore, o viduj su tuo telefonu galite daryti, ką norite, – žaidimus žaisti, muzikos klausyti, jis signalo nesiunčia ir nėra pavojingas.
– Juk telefono ryšys nustoja veikti tam tikrame aukštyje. Kam reikia įsijungti dar ir lėktuvo režimą?
– Pats ryšys nutrūksta, bet telefono siųstuvas siunčia signalą bet kuriame aukštyje. Jeigu jūs nuolat rinksite numerį ir skambinsite, jis signalus siųs, tik tiek, kad tie signalai nepasieks ryšio zonos.
– Paaiškinkite, kas yra juodoji dėžė ir kaip jos yra ieškoma?
– Juodoji dėžė yra magnetofonas arba skaitmeninis įrašymo įrenginys, kuris registruoja visus gyvybiškai svarbius lėktuvo parametrus – aukštį, greitį, pašnekesius kabinoje, visus veikimo parametrus. Tikslas yra įrašyti tą informaciją ir išsaugoti bet kokiomis sąlygomis. Ar lėktuvas krenta, ar dega, ar į vandenį nukrito.
Naujausiuose lėktuvuose, tokiuose kaip „Boeing 777“, juodoji dėžė, kad ją būtų galima surasti, dar siunčia signalus kurį laiką, kol akumuliatoriai veikia.
Be šitos dėžės, lėktuve dar yra ir avarinis siųstuvas, kuris įsijungia smūgio į vandenį ar žemę metu ir pradeda siųsti signalus su lėktuvo koordinatėmis. Šitie prietaisai kurį laiką siunčia apie save informaciją.
– Ar įmanoma, įrašant informaciją į juodąją dėžę, daryti kopiją ir kažkur žemėje?
– Tokios technologinės galimybės teoriškai yra, nes dabar galima tą informaciją, didelius kiekius perduoti ir saugoti. Bet, mano galva, jos yra nerealizuojamos todėl, kad tai būtų labai dideli informacijos kiekiai. Įsivaizduokite, kiek lėktuvų vienu metu yra ore: tūkstančiai. Jų nuolatinį įrašą kažkur siųsti ir saugoti dar techniškai yra sunkiai išsprendžiamas klausimas. Būtų idealu, jeigu siųstų informaciją. Tačiau perdavimas vien jau atstumo prasme yra sudėtingas.
Dėžė yra su apvalkalu tam, kad ji nesuirtų, nesudužtų, nesudegtų, neišsilydytų degant. Apvalkale yra storas sluoksnis termoizoliacinės medžiagos Dėžės spalva yra ryški – kad lengviau būtų surasti. Pavyzdžiui, oranžinis rutulys. Jis paprastai yra lėktuvo uodegoje, kadangi uodega, kad ir kaip būtų, mažiausiai nukenčia krentant.
– Šitą gali išjungti tik pilotai iš piloto kabinos. Jie gali ir įjungti, ir išjungti. Visų lėktuvų apsaugos sistemų nenuspėsi. Gali būti neuždėti išjungimo apribojimai.
Be radarų, kita elektroninė įranga yra ryšio įranga – radijo imtuvai ir siųstuvai, kurie yra ilgesnio ir tolimesnio ryšio, priklausomai nuo to, su kuo reikia lėktuvui susisiekti. Jie yra atskiri, jie yra dubliuojami, kad, vienam išėjus iš rikiuotės, būtų galima įjungti kitą. Taip įgula visada gali su kažkuo susisiekti.
Yra dar navigacijos įranga, kuri lėktuvui rodo, kur yra oro uostas, jo navigacinis švyturys, koks iki jo atstumas, kaip iki jo skristi. Tai yra tiesioginė navigacija. Dar yra palydovinė navigacija, kuri rodo visą laiką įgulai, kur yra jų lėktuvas ir kuria kryptimi reikia skristi, jeigu jie nori nuskristi į kažkokį oro uostą.
Ryšio ir navigacijos sistemų yra daug. Jos viena kitą dubliuoja ir tokio lygio lėktuvas kaip „Boeing 777“ tikrai be jokio ryšio su išore likti negali.
– Jeigu lėktuve yra išjungiamas radaras, ar jo pilotai mato kitus lėktuvus?
– Pats lėktuvas mato. Bet bėda yra ta, kad jis skrydžių vadovams yra nematomas. Gali atsitikti taip, kad jis, kai niekas jo nekontroliuoja ir nežino, kur jis yra, gali išeiti į kitų kelią ir susidurti su kitu lėktuvu.
Jo nebemato skrydžių vadovas ir nebegali jam patarti, kur jis turi skristi, kad skristų saugiai. Pats jis mato, nes jis turi ryšį ir girdi, ką pranešinėja kiti lėktuvai, kurie yra, ir orientuojasi erdvėje, kaip kas kur skrenda.
Galų gale, jame yra dar ir savi radarai, kurie nustato ir kitus lėktuvus, ir audros debesis. Jeigu jie yra įjungti, lėktuvas gali orientuotis, kad nesusidurtų. Yra dar susidūrimų perspėjimo įranga. Žodžiu, yra daug priemonių, kurios apsaugo lėktuvą.
– Ar oro avarijos, tai yra lėktuvų susidūrimai, yra dažni?
– Pasitaiko. Aviacijos istorijoje yra visko. Buvo garsi avarija virš Bodeno ežero, kai susidūrė lėktuvai. Juose visa įranga veikė, jie turėjo ryšį su žeme ir su skrydžiu valdymu, bet skrydžių vadovas padarė klaidą, ir lėktuvus suvedė į tą patį aukštį ir jie susidūrė.
Įvyksta tokių klaidų. Taip 2002 metais virš Šveicarijos ir Vokietijos ežero susidūrė du lėktuvai – žuvo 2 krovininio lėktuvo „Boeing“ įgulos nariai ir 69 rusiško „Tu-154“ keleiviai.
Dėl to visą laiką skrydžių sauga yra uždavinys numeris vienas. Techniškai tai išsprendžiama paprasčiau, lieka žmogiškasis faktorius, kad žmonės nedarytų klaidų.
– Kaip lėktuvo saugumui padeda nurodymas išjungti mobiliuosius telefonus kylant ar leidžiantis?
– Visi sutaria, kad šiuos apribojimus reikėtų mažinti. Tiesiogiai bet kuris telefono naudojimas gal ir nesutrukdys sistemos veikimui, bet, turint tokių priemonių, gali būti tyčinis stengimasis pakenkti, žinant orlaivio sistemas. Čia yra didesnis pavojus.
Atsitiktinumas gali suveikti, kai sudėtingai navigacinei sistemai gaunant kažkokį signalą, dar ateis kažkoks telefono signalas, nors dažniai turi būti skirtingi, bet gali taip atsitikti, kad tie signalai susilies. Dėl bendro apsidraudimo kol kas tai yra draudžiama.
Naujuose telefonuose galima įjungti lėktuvo režimą. Tai reiškia, kad ryšio nėra su išore, o viduj su tuo telefonu galite daryti, ką norite, – žaidimus žaisti, muzikos klausyti, jis signalo nesiunčia ir nėra pavojingas.
– Juk telefono ryšys nustoja veikti tam tikrame aukštyje. Kam reikia įsijungti dar ir lėktuvo režimą?
– Pats ryšys nutrūksta, bet telefono siųstuvas siunčia signalą bet kuriame aukštyje. Jeigu jūs nuolat rinksite numerį ir skambinsite, jis signalus siųs, tik tiek, kad tie signalai nepasieks ryšio zonos.
– Paaiškinkite, kas yra juodoji dėžė ir kaip jos yra ieškoma?
– Juodoji dėžė yra magnetofonas arba skaitmeninis įrašymo įrenginys, kuris registruoja visus gyvybiškai svarbius lėktuvo parametrus – aukštį, greitį, pašnekesius kabinoje, visus veikimo parametrus. Tikslas yra įrašyti tą informaciją ir išsaugoti bet kokiomis sąlygomis. Ar lėktuvas krenta, ar dega, ar į vandenį nukrito.
Naujausiuose lėktuvuose, tokiuose kaip „Boeing 777“, juodoji dėžė, kad ją būtų galima surasti, dar siunčia signalus kurį laiką, kol akumuliatoriai veikia.
Be šitos dėžės, lėktuve dar yra ir avarinis siųstuvas, kuris įsijungia smūgio į vandenį ar žemę metu ir pradeda siųsti signalus su lėktuvo koordinatėmis. Šitie prietaisai kurį laiką siunčia apie save informaciją.
– Ar įmanoma, įrašant informaciją į juodąją dėžę, daryti kopiją ir kažkur žemėje?
– Tokios technologinės galimybės teoriškai yra, nes dabar galima tą informaciją, didelius kiekius perduoti ir saugoti. Bet, mano galva, jos yra nerealizuojamos todėl, kad tai būtų labai dideli informacijos kiekiai. Įsivaizduokite, kiek lėktuvų vienu metu yra ore: tūkstančiai. Jų nuolatinį įrašą kažkur siųsti ir saugoti dar techniškai yra sunkiai išsprendžiamas klausimas. Būtų idealu, jeigu siųstų informaciją. Tačiau perdavimas vien jau atstumo prasme yra sudėtingas.
Dėžė yra su apvalkalu tam, kad ji nesuirtų, nesudužtų, nesudegtų, neišsilydytų degant. Apvalkale yra storas sluoksnis termoizoliacinės medžiagos Dėžės spalva yra ryški – kad lengviau būtų surasti. Pavyzdžiui, oranžinis rutulys. Jis paprastai yra lėktuvo uodegoje, kadangi uodega, kad ir kaip būtų, mažiausiai nukenčia krentant.
(5)
(0)
(1)