Kodėl vienas iš pasaulio lyderių yra pasiruošęs rizikuoti užsitraukti tarptautinę gėdą ir kankinančias ekonomines sankcijas dėl žemės lopinėlio? Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau prarado 54 milijardus JAV dolerių, už kuriuos bandė pataisyti Rusijos įvaizdį per Sočio olimpines žaidynes. Jo pradėta karinė agresija sudrebino Rusijos biržą, rublio vertė smigo žemyn, ir Rusijos centriniam bankui dėl to teko išleisti 12 mlrd. JAV dolerių. Iš viso rusų nuotykių Kryme kaina gali išaugti net iki 70 mlrd. dolerių – dar daugiau, jeigu Vakarai griežtins sankcijas, „EUobserver“ rašo Martinas Nunnas ir Martinas Foley.

Pats V. Putinas aiškina, kad Kryme (gali būti, kad ir kitose Ukrainos dalyse vėliau) jo tikslas yra apginti rusus nuo kraštutinės dešinės atstovų naujojoje Ukrainos vyriausybėje.

Skamba pagirtinai. Tačiau tik iki tol, kol pasižiūri, kaip jis elgiasi su rusais pačioje Rusijoje.

Rusai turi rimtų problemų – dėl narkotikų, alkoholio, augančių ŽIV mastų – tačiau valstybė beveik nieko nedaro, kad padėtų savo gyventojams. Į tautines mažumas žvelgiama su panieka. Homoseksualūs rusai priversti slėptis. V. Putino aplinkos žmonės mėgaujasi turtais, o 20 procentų gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos.

Akivaizdu – paprasti rusai nėra V. Putino prioritetas.

Tuo tarpu kraštutinės dešinės Rusijos partija LDPR (Rusijos liberalų demokratų partija) turi daugiau vietų Rusijos Dūmoje nei kraštutiniai dešinieji turi Ukrainos parlamente.

Taigi, koks tikrasis V. Putino tikslas Kryme – pusiasalyje, kurio dalį sudaro dykumos, dalį – kalnai, kuris dydžiu panašus į Belgiją, o Europai daugiausiai žinomas dėl Antrojo pasaulinio karo ir saldaus vyno?

Nafta ir dujos

Kokie yra V. Putino interesai agrokultūrinėje pietų Ukrainoje? Arba rytinėje, kurioje Sovietų Sąjungos laikais klestėjo kalnakasyba, anglies ir geležies pramonės, kurioms reikėjo milžiniškų investicijų?

V. Putinas aiškina, kad Krymas istoriškai susietas su Rusija ir Rusijos Juodosios jūros laivynu. Tačiau atmetus rusų propagandą, atsakymas yra labai paprastas, kodėl jam reikia Krymo: tai nafta ir gamtinės dujos.

Aneksuodamas Ukrainos žemę Juodosios jūros pakrantėje V. Putinas kartu ir aneksuoja teisę į gamtos turtus, glūdinčius Juodojoje jūroje. O yra ženklų, kad ten – nemenki turtai.

Tokios kompanijos kaip „ExxonMobil“, „Chevron“, „Shell“, „Repsol“ ir „Petrochina“ Kijevui jau yra pradėjusios rodyti savo susidomėjimą regionu. Energetikos kompanijos jau rado įrodymų apie požeminius Krymo pusiasalio turtus – galbūt net didelius gamtinių dujų klodus.

Rusijai tai ypatingai svarbu – Sibire esantys pigiai pasiekiami gamtinių dujų rezervai senka.

Tačiau net jeigu V. Putinas ir neplanuotų išgauti nė trupučio dujų iš okupuotų teritorijų, Krymo užgrobimas užtikrins, kad jo energetikos čempionas „Gazprom“ kontroliuos, kas, kad ir kaip galėtų pasinaudoti Krymo gamtinėmis dujomis.

Tai reikš, kad nesvarbu, kas bus Ukrainos valdžioje – niekas negalės iš V. Putino atimti gamtinių dujų eksporto monopolio regione.

Strateginė svarba

Tačiau gamtinės dujos ir nafta – ne vieninteliai V. Putino interesai Kryme.

Sevastopolis yra puiki vieta, iš kurios rusų Juodosios armijos laivynas gali plaukti į Viduržemio jūrą. Be to, tai yra giliavandenis uostas, kuriame galėtų vykti didžiulė povandeninė gręžimo operacija gamtiniams turtams surasti.

Dar daugiau – Kryme yra trys didelės saulės jėgainės.

V. Putino pirkinių sąrašas pietų ir rytų Ukrainoje – dar ilgesnis. Spėjama, kad šiuose regionuose yra 45 trilijonai kubinių metrų gamtinių dujų. Iš viso Ukrainoje, manoma, yra 49 trilijonai kubinių metrų dujų.

Pietų ir rytų Ukrainoje yra dar daugiau visko, ko nori V. Putinas: eksporto terminalai Odesoje, karinių laivų gamyklos Mykolajive, naftos perdirbimo, chemijos gamyklos, hidroelektrinės, dvi didžiausios Europos atominės jėgainės, daug magnio, anglies ir geležies rūdos.

Dar galima pridurti, kad V. Putinas sutaupytų 20 mlrd. JAV dolerių, savo „Pietų srauto“ dujotiekį tiesdamas per Krymą, o ne Juodosios jūros dugnu.

Šaltiniai Kryme teigia, kad operacija dėl Krymo prisijungimo jau buvo planuojama šešerius metus.

Be galo sunku pinigais įvertinti šiame regione glūdinčius ir potencialius gamtinius išteklius, dar sunkiau – Krymo strateginę ir ideologinę svarbą. Tačiau tikriausiai 70 ar net 100 mlrd. JAV dolerių kaina yra pakankamai menka – ypač turint omenyje labai jau prastą Europos ir JAV atmintį.

Kai dulkės nusės, net jeigu ir abiejose pusėse bus žuvusiųjų, o kai kurie V. Putino draugai bus patekę į JAV ir ES „juoduosius sąrašus“, Rusijos caras bus pasiekęs savo tikslus. O tuomet jis galės išleisti dar kelis milijardus viešųjų ryšių kampanijai, kuria pataisytų santykius su Vakarais.

Komentarai (12)