Fotografas Micael Reynaud sukūrė techniką, kurios metu derindamas Hičkoko mastelio keitimą su ištempto vaizdo fotografija išgavo haliucinogeninį vaizdinį, veikiantį žmogaus emocinę būklę.

Hičkoko (dar vadinamas Vertigo) mastelio keitimas – tai dirbtinio nutolinimo ir perspektyvos iškraipymo efektas. Pirmą kartą šis kinematografijos triukas buvo panaudotas Alfred Hitchcock filme „Vertigo“, o jo išradėju laikomas operatorius Irminas Robertsas.

Efekto sukūrimui reikalingas tam tikra tvarka sureguliuotas matymo kampas (dar vadinamas regos lauku) objektyve ir kameros platformos judėjimas link arba tolyn nuo objekto. Tokiu būdu jis yra išlaikomas to paties dydžio visuose kadruose. Taigi, priartinant atsiranda nuolatinis perspektyvos iškraipymas.

Tam tikra prasme, tai veikia žmogaus pasąmonę. Kadangi mūsų regos sistema apie kelių objektų tarpusavio vizualinį santykį sprendžia vienu metu ir iš dydžio, ir iš perspektyvos, jų vienas nuo kito nepriklausomų pokyčių stebėjimas sukelia emocinį poveikį ir dažniausiai ne patį maloniausią.

Kita prancūzų fotografo Micael Reynaud naudojama priemonė yra ištempto vaizdo fotografija. Ji išgaunama iš kiekvieno kadro paėmus vertikalią vieno pikselio pločio liniją ir kombinuojant ją vis į naują vaizdą. Sujungęs šias dvi technikas į vieną, menininkas išgavo nerimą keliantį siurrealistinį vaizdą:

Komentarai (5)