Panašu, kad trys raidės ITS (arba intelektinės transporto sistemos) tarp specialistų, Lietuvoje besirūpinančių eismo saugumu, tampa vis madingesnės. Vienas iš tokios meilės šiai abreviatūrai pavyzdžių – netolimoje ateityje keliuose atsirasianti iki šiol pas mus neregėta naujovė – greičio vidurkio matavimo įranga.

Kaip tai veiks?

Pasak Gintaro Cilciaus, LAKD Eismo informacijos ir valdymo skyriaus vedėjo, vidutinio greičio matavimo įrangos veikimo principas yra pagrįstas vaizdo kameromis, fiksuojančiomis transporto priemonių valstybinius registracijos numerius ir montuojamomis ant atramų virš arba šalia kelio eismo juostų atrinkto kelio ruožo pradžioje ir pabaigoje.

Tikslesniam transporto priemonių charakteristikų nustatymui kelio dangoje gali būti montuojami papildomi jutikliai.

„Transporto priemonei pravažiavus vidutinio greičio matavimo postus nustatomas įvažiavimo bei išvažiavimo iš matuojamo kelio ruožo laikas ir apskaičiuojamas vidutinis greitis ruože.

Jeigu jis tame ruože viršija leistiną vidutinį greitį ruože, visi pažeidimui nustatyti ir įforminti būtini duomenys automatizuotai fiksuojami ir per informacinių sistemų sąsajas perduodami policijai – kaip ir įprasto „taškinio“ greičio matuoklio atveju“, – aiškino G. Cilcius.

Dabar – 90-60-90

„Juokaujant galima pasakyti, kad dabar vairuotojai Lietuvoje vadovaujasi principu 90-60-90 – lekia, pristabdo ties matuokliu, po to vėl lekia. Ir jie pristabdo ne dėl to, kad labai rūpintųsi savo ar kitų saugumu, o dėl to, kad nebūtų nubausti.

Sektorinio greičio matuokliai taip apgaudinėti savęs neleis – visame ruože, ar tai būtų keli šimtai metrų, ar 5, 10 kilometrų, ar visas 100, bus matuojamas vidutinis automobilio greitis, ir pagal tai sprendžiama – viršytas jis ar ne. Jei taip – vairuotojas sulauks nuobaudos“, – „Autosalonui“ teigė LAKD direktoriaus pavaduotojas Egidijus Skrodenis.

Pasak jo, greičio matuoklių tikslas nėra surinkti kuo daugiau baudų – jie statomi tam, kad tam tikroje vietoje, dažniausiai pasižyminčioje didesniu avaringumu, vairuotojai važiuotų lėčiau.

„Tačiau yra vietų, kur vadinamieji taškiniai matuokliai nėra efektyvūs – pavyzdžiui, gyvenvietės, kelio vingiai ir panašiai. Vairuotojai ties įprastiniais matuokliais greitį sulėtina tik trumpam laikui, o po to vėl paspaudžia, nors tas pavojingas ruožas nesibaigė.

Šioje situacijoje sektoriniai greičio matuokliai bus naudingesni – važiuodamas greičiau nei leistina ne vienoje konkrečioje vietoje, o visoje atkarpoje, būsi užfiksuotas. Ir nubaustas“, – sako E. Skrodenis.

Kada – neaišku

Tie ruožai, pasak direktoriaus pavaduotojo, įprastai būna 5-10 km ilgio.

„Viskas priklauso nuo konkrečios situacijos tam tikroje kelio atkarpoje. Tas ruožas gali būti ir 100 km ilgio – jei nėra daug išvažiavimo iš kelio vietų. Vidutinio greičio matuokliai populiarūs kalnų šalyse – pavyzdžiui, taip greitis matuojamas Austrijoje esančiuose tuneliuose“, – aiškino E. Skrodenis.

Jei Lietuva įgyvendintų tokią naujovę, ji bent tarp kaimyninių šalių taptų pioniere šioje srityje – kol kas vidutinio greičio matuoklių neturi nei latviai, nei estai, nei lenkai, arčiausia šalis, kurioje veikia tokia įranga – Čekija.

Tiesa, apie jos atsiradimo terminus LAKD atstovai kalbėti vengia.

„Tikslus ruožų, kur būtų įrengti vidutinio greičio matuokliai, skaičius bus nustatytas atlikus galimybių studiją. Studijos metu bus nustatytas ir teisės aktų keitimo arba rengimo poreikis“, – lakoniškai atsakė G. Cilcius.

Pasak direkcijos specialistų, daug kas priklausys ir nuo finansavimo galimybių. Jos, žinia, pastaruoju metu nėra milžiniškos.

Svers ir seks

Gali būti, kad vidutinio greičio matuokliai bus diegami kartu su kita įranga, taip pat priklausančia ITS sričiai – daugiafunkce pažeidimų kontrolės ir eismo stebėjimo informacine sistema.

Be minėtų sektorinių matuoklių, šią sistemą sudaro ir judančių transporto priemonių svėrimo bei gabaritų matavimo, taip pat kitų pažeidimų (transporto priemonių eksploatavimo be techninės apžiūros ar civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, be kelių naudotojo mokesčio ir pan.) nustatymo automatizuoti postai.

„Automatizuotus judančių transporto priemonių svėrimo postus iš viso planuojama įrengti iki 70 vietų magistraliniuose ir krašto keliuose.

Šių postų veikimo principas yra pagrįstas elektroniniais jutikliais, įmontuotais į kelio dangą, matuojančiais transporto priemonės greitį, svorį, ašių apkrovą, matmenis, ir vaizdo kameromis, fiksuojančiomis valstybinius registracijos numerius“, – sakė G. Cilcius.

Pasak E. Skrodenio, tokia įranga skiriama kovoti su didesnio nei leistina svorio krovinius vežančiais sunkvežimių ir vilkikų vairuotojais bei komercinio transporto vairuotojais, kurie nėra sumokėję kelių naudotojo mokesčio.

Nepastebėti neliktų ir lengvųjų automobilių ar motociklų savininkai, kurių transporto priemonių techninės apžiūros terminas yra pasibaigęs arba transporto priemonė yra neapdrausta privalomuoju draudimu.

Kartu bus galima pastebėti ir policijos ieškomus automobilius.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Vakarų ekspresas

Autoriai: Tomas Gukauskas

Komentarai (54)