Pirmojo mobilaus viruso aptikimo istorija (1)
Lygiai prieš 10 metų „Kaspersky Lab“ aptiko „Cabir“ – pirmąjį kirminą, naudojamą mobiliuosiuose įrenginiuose. Skirtingai nuo šiuolaikinių mobiliųjų virusų, „Cabir“ neturėjo plataus kenkėjiškų funkcijų rinkinio. Nepaisant to, jis įėjo į istoriją kaip pirmasis kirminas, įrodęs, kad mobilieji įrenginiai taip pat gali būti įdomūs apgavikams.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kodo tyrimas ir atsiųsto laiško adresas leido nustatyti naujo kirmino autorių – tai buvo legendinė tarptautinė virusų kūrėjų grupė 29A, išgarsėjusi kaip vadinamųjų konceptualių virusų kūrėja, kurios tikslas buvo parodyti vienų ar kitų kompiuterinių posistemių arba įrenginių grėsmes.
Be tokių programų kūrimo, grupė 29A taip pat periodiškai leisdavo elektroninį žurnalą. Viename leidinyje jie paskelbė informaciją apie „Cabir“ ir kai kuriuos jo išeitinio kodo fragmentus. Šis straipsnis, kuriame buvo aprašytos tuo metu populiariausių mobiliųjų platformų užkrėtimo galimybės, sukėlė daug diskusijų kompiuterinio saugumo pasaulyje. Straipsnis taip pat paskatino kitus apgavikus plėtoti panašias priemones. Iš karto po grupės straipsnio publikavimo tinkle atsirado įvairių „Cabir“ modifikacijų.
Po „Cabir“ aptikimo „Kaspersky Lab“ specialistai rado kelis šimtus kitų mobiliųjų virusų, taikomų „Symbian OS“. Naujų programų skaičius pradėjo ženkliai mažėti sukūrus ir ėmus plėtoti tokias sistemas kaip „Android“. Tačiau sparčiai augantis jų populiarumas garantavo ypatingą apgavikų dėmesį joms. Šiuo metu, praėjus 10 metų po „Cabir“ aptikimo, „Kaspersky Lab“ kolekcijoje jau yra daugiau nei 340 tūkst. unikalių mobiliųjų virusų pavyzdžių, kurių daugiau nei 99 proc. taikomi „Android“ įrenginiams.