Gyvenimiška istorija: kaip telefonu paskleistas virusas sujaukia gyvenimą  (22)

Klaipėdietė atvėrė savotišką Pandoros skrynią. Moteris į mobilųjį telefoną gavo keistą pranešimą, kurį pabandė atidaryti. Šis mėginimas baigėsi tuo, kad iš jos telefono visi turimi adresatai gavo nuo 5 iki 20 SMS žinučių, apkrėstų interneto virusu. Negana to, klaipėdietė žinutes turi dar ir apmokėti.


Visi šio ciklo įrašai

  • 2013-04-16 Gyvenimiška istorija: kaip telefonu paskleistas virusas sujaukia gyvenimą  (22)

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Gavo keistą pranešimą

Viskas nutiko prieš pat Velykas, kovo 30-ąją.

42 metų Irina Bespamiatnova pasakojo, kad susirgo jos dukra, todėl moteris kreipėsi į Klaipėdos vaikų ligoninę konsultacijos.

Belaukiant prie gydytojo kabineto, vidurdienį moteris išgirdo, jog į mobilųjį telefoną gavo pranešimą.

Tačiau į jį žvilgtelėjo tik grįžusi namo po kelių valandų ir pamatė keistą žinutę, gautą nežinomu numeriu.

„Lotyniškomis raidėmis rusų kalba buvo parašyta “Privet tut fotki http://bit.ly/YJ_DjGT kak tebe?„ (pakeista – A.D.). Pabandžiau atsidaryti internetą telefone, nieko nepamačiau. Padėjau telefoną ir užsiėmiau savo reikalais“, – pasakojo I.Bespamiatnova.

Pasipylė pretenzijos

Maždaug po valandos moteriai ėmė skambinti jos bičiuliai bei draugai iš užsienio ir klausti, kokius pranešimus ji ten siuntė.

„Labai nustebau, kadangi telefono net neliečiau. Niekam nieko nesiunčiau. Paskambinau savo telefono operatoriui ir paklausiau, kas čia vyksta. Operatoriaus atstovai man prasitarė, kad tai turbūt kažkoks virusas, patarė išjungti telefoną ir įjungti vėl“, – pasakojo moteris.

SMS „tut fotki“ gavo visi Irinos adresatai, įrašyti į jos telefono adresų skiltį. Moteris teigė, kad tame sąraše mažiausiai 300 telefono numerių.

„Jie gavo ne po vieną žinutę, bet – mažiausiai penkias. Mano šeimos gydytoja pasakė, kad gavo 20 pranešimų iš mano telefono. Man žmonės skambina nepatenkinti, ir tai aš suprantu: jei iš mano numerio išsiųsta SMS ir jie ją paskleidė toliau, tai aš jiems turėčiau kompensuoti nuostolius“, – baiminosi I.Bespamiatnova.

Moteris įsitikinusi, jog būtų sąžininga, kad ji atlygintų patirtą žalą bičiuliams, kurie gavo jos telefonu paskleistą virusą ir patys ne savo valia jį išsiuntė kitiems savo draugams.

Tačiau ta suma siektų ne vieną tūkstantį litų.

Meistrai viruso nerado

Irina tvirtina, kad savo telefono operatorių apie incidentą įspėjo dar tą pačią dieną, kovo 30-ąją.

„Supratau, kad vyksta kažkas negera, prašiau jų visa tai sustabdyti. Man pasiūlė nunešti telefoną meistrams, kad šie patikrintų, ar jis nėra užkrėstas virusu“, – tvirtino I.Bespamiatnova.

Tačiau prasidėjo Velykos, moteris meistrams telefoną paliko tik po švenčių. Po kelių dienų jie jai telefoną grąžino kartu su raštu, kuriame teigiama, kad subraižytas ekranas pakeistas nemokamai, o viruso nerasta.

„Tai yra labai keista, nes kai pasižiūrėjau telefono sąskaitos išklotinę, ten matyti, kad aš kovo 30 dieną žinutes esą siunčiau kas tris sekundes“, – stebėjosi moteris.

Kas atlygins žalą?

I.Bespamiatnova konsultavosi su teisininku, ką jai šiuo atveju daryti.

Moteris su telefono operatorių kompanija turi sudariusi debitorinę sutartį.

Iš jos sąskaitos jau nurašyta suma už paslaugas, kurių ji negavo, tai yra atskaičiuota už ne dėl jos kaltės išsiųstas žinutes.

Moteris kreipėsi į telefono operatorių dėl kompensacijos, bet buvo nuvilta.

„Jie man pasakė: mes jus žmogiškai suprantame, norėtume kompensuoti, bet savo sistemoje neturime mygtuko, kuris leistų tai padaryti. Bet kuriuo atveju SMS aš nesiunčiau, o jie to nepripažįsta“, – apgailestavo I.Bespamiatnova.

Įspėjo apie grėsmes

Lietuvoje veikiantys mobiliojo ryšio tinklų operatoriai teigia, jog vos sužinoję apie užkratą, plintantį telefonais, įspėjo savo klientus.

„Tai ne tik telefono, bet interneto virusas. Kiek žinau, klientai su tuo susidūrė. Mes apie virusą įspėjome absoliučiai visus klientus SMS žinutėmis, ką daryti, ko nedaryti. Taip pat per socialinius tinklus“, – tikino „Omnitel“ ryšių su visuomene padalinio vadovė Daiva Selickaitė.

Jei žmogus gavo žinutę su virusu, jos neatidarė ir iš karto ištrynė, teigiama, kad ji iš tokio telefono toliau nepasklido.

„Signalų dėl plintančio telefoninio viruso sulaukėme nemažai, klientai klausė: jei atidarė SMS, ar tas virusas jau įsidiegė, ir ką daryti, kad nepasklistų? Mes ir patys aktyviai informavome, ką tokiu atveju daryti“, – tikino bendrovės „Bitė“ atstovė ryšiams su visuomene Laura Bielskė.

Ataka prieš telefonus

„Operatorius jokių galimybių stabdyti viruso plitimą neturi. Visų pirma turi būti pačių žmonių atsakingumas ir atsakomybė. Juk mes nežinome, kokias žinutes žmones siuntinėja vieni kitiems“, – teigė „Tele2“ atstovas spaudai Andrius Baranauskas.

„Tele2“ tinkle žinučių per dieną išsiunčiama vidutiniškai apie 10 milijonų. Šio tinklo atstovai tvirtina nepastebėję ryškaus žinučių kiekio padidėjimo, kai ėmė plisti SMS virusas.

„Pasaulyje tai nėra pirmas atvejis, kai virusai sklinda telefonais. Šiaip išmanieji mobilieji telefonai vis dažniau tampa kibernetinių atakų taikiniu. Nežinau, kiek tokių incidentų pasitaikė Lietuvoje, bet pastarasis atvejis parodė, kad užkratas pasiekė ir mus“, – teigė A.Baranauskas.

Klientų, kurių telefonai buvo užkrėsti virusu, nuostoliai priklausys nuo pasirinkto mokėjimo plano.

Esą yra tokių planų, kuriais abonentui per mėnesį už nustatytą mokestį įskaičiuotas kelių tūkstančių SMS žinučių siuntimas. Tokie asmenys finansinių nuostolių veikiausiai nepatirs.

Vartotojai, nukentėję dėl viruso, turėtų kreiptis į savo operatorių ir ieškoti bendro sprendimo, tikina kompanijų atstovai.

Komentaras

Rasa Karalienė, Lietuvos ryšių reguliavimo tarnybos atstovė

Balandžio pirmomis dienomis judriojo ryšio vartotojams buvo siuntinėjamos trumposios žinutės (SMS) su tekstu: „Privet tutfotki http://bit.ly/YJ_DjGT kak tebe?“ Vartotojui paspaudus nuorodą, buvo siūloma atnaujinti naršyklę, kurią suaktyvinus į išmanųjį telefoną įdiegiamas kenkėjiškas programinis kodas, vadinamasis kompiuterinis kirminas. Telefone esančiais kontaktais toliau išsiuntinėjamos SMS žinutės su nuorodomis bandant apkrėsti kitus įrenginius, perimti telefono valdymą ir pasinaudoti pažeisto įrenginio sąskaita. Nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys CERT-LT gavo dešimtis pranešimų apie viruso platinamas žinutes.

Atlikus tyrimą, buvo nustatytas SMS žinutėse perduodamos nuorodos serverio adresas ir pavyko jį neutralizuoti. Todėl vėlesnis nuorodos paspaudimas grėsmės vartotojams nebekelia ir apkrėtimas virusu sustabdytas. Kenksmingą programinį kodą galima laikyti nukenksmintu, tačiau pažeisti įrenginiai tebėra užkrėsti ir toliau gali siuntinėti šias žinutes savo telefonų adresatams. CERT-LT rekomenduoja neaktyvinti panašių neaiškių nuorodų, net jei jos atsiųstos artimųjų ar pažįstamų. Jei judriojo ryšio vartotojo įrenginys vis dėlto apsikrėtė kenkėjišku kodu, rekomenduojama iš naujo atkurti visus gamyklinius parametrus. Konsultacijas dėl interneto ir tinklų informacijos saugumo teikia Ryšių reguliavimo tarnybos specialistai.

Kibernetinių atakų statistika Lietuvoje

Ryšių reguliavimo tarnybos tinklų ir informacijos saugumo incidentų valdymo grupė CERT-RRT, veikianti Lietuvoje nuo 2006 m. spalio 2 d., 2007 m. I ketvirtį priėmė ir išnagrinėjo 37 saugumo incidentus. Duomenys apie juos buvo gauti iš Lietuvos ir užsienio elektroninių ryšių paslaugų teikėjų.

Dažniausiai fiksuojamas incidentų tipas ir toliau išlieka nepageidaujamo el. pašto pranešimai („spam“).

Pastebima, kad pasipelnymą elektroninėje erdvėje naudojant „phishing“ schemas organizuoja jau ir Lietuvos kibernetiniai nusikaltėliai, kai falsifikuojami lietuviškų elektroninės bankininkystės sistemų interneto tinklalapiai.

Aktyvėja „botnet“ tinklų (kai pažeisti ir nuotoliniu būdu valdomi kompiuterių tinklai) veikla, registruojamas vis didesnis skaičius pažeistų Lietuvos vartotojų kompiuterių.

2012 metų IV ketvirtį tirti 7 508 pranešimai apie kibernetinių nusikaltimų (2 983 virusai, 3 714 užvaldymo atvejų, 691 klastojimai, 120 manipuliacijų) incidentus Lietuvoje.

Šaltinis: www.cert.lt.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Diena.lt
Diena.lt
Autoriai: Asta Dykovienė
(4)
(0)
(0)

Komentarai (22)