Šįmet įvykusiose aviakatastrofose jau žuvo per 990 žmonių – dukart daugiau nei per visus praėjusius metus. Dėl pastaruoju metu įvykusių nelaimių dalis keliautojų galėjo pakeisti savo atostogų ar darbų planus, tačiau ar tikrai verta nerimauti?

Ženevoje įsikūręs Orlaivių incidentų archyvų biuras (B3A) pastebi, kad lėktuvų saugumas pastaraisiais metais nuolat gerėjo: 2011-aisiais aviakatastrofose žuvo 828 žmonės, po metų šis skaičius siekė 800, o pernai – jau 459.

Ir nors 2014-ųjų statistika nėra tokia gera, atsižvelgiant į tai, kad kasdien įvyksta per 90 tūkst. komercinių avialinijų skrydžių, rizika yra beveik nulinė, rašo Ibtimes.com.

Tiksliau, apibendrinus viso pasaulio skrydžių statistiką, prieita išvada, kad lėktuvo sudužimo tikimybė yra viena iš 3,65 milijono.

B3A įkūrėjas Ronanas Hubertas teigia, kad pastaruosius 20 metų aviacijos incidentų skaičius nuolat mažėjo ir ši tendencija neturėtų keistis ateityje.

Kaip išgyventi?

Viena iš priežasčių, kodėl kai kurie žmonės lėktuvus laiko nesaugia transporto priemone, yra didelis žiniasklaidos dėmesys aviacijos nelaimėms. Kadangi didžiausio dėmesio sulaukia tos aviakatastrofos, kurių metu žūva absoliuti dauguma (ar net visi) keleivių ir įgulos narių, susidaro įspūdis, kad išgyventi per orlaivio sudužimą neįmanoma.

Tačiau toks įspūdis nėra teisingas. Net jei lėktuvas, kuriuo skrendate, sudužtų, tai dar nereiškia, kad esate pasmerkti: beveik 96 proc. keleivių pavyksta išsigelbėti. Maža to, apie 40 proc. žuvusiųjų aviakatastrofose būtų galėję išsigelbėti, jei būtų laiku atlikę reikiamus veiksmus.

Pateikiame 10 patarimų, kurie gali padėti išsigelbėti aviakatastrofos atveju:

1. Turite iki 90 sekundžių. Daugeliu atveju lėktuvo keleiviai žūva ne dėl patirto smūgio, o dėl kilusio gaisro. Vidutiniškai ugnis lėktuvo salone išplinta per 90 sekundžių, tad vos orlaiviui nukritus reikia nedelsiant skubėti prie artimiausio avarinio išėjimo.

2. Palaikykite formą. Lėktuvų evakuacijos simuliacijos parodė, kad didžiausią tikimybę išsigelbėti turi jauni liekni vyrai. Stipresniems ir vikresniems žmonėms lengviau prasibrauti į praėjimą tarp kėdžių bei pasiekti avarinį išėjimą. Statistiškai jų pabėgimo iš lėktuvo laikas yra trečdaliu trumpesnis nei lėtesnių, vyresnio amžiaus žmonių, turinčių antsvorį.

3. Rinkitės didesnius lėktuvus, venkite vietinių skrydžių. Kuo didesnis lėktuvas, tuo daugiau žmonių pavyksta išsigelbėti avarijos atveju, mat stambūs orlaiviai geriau „sugeria smūgį“. Be to, vietinių skrydžių organizatoriai dažnai samdo mažiau patyrusius pilotus, jiems tenka didesni krūviai, o statistiškai jų nelaimės įvyksta kone dukart dažniau nei tarptautinių skrydžių.

4. Sėskite per penkias eiles nuo avarinio išėjimo, šalia praėjimo. Lėktuvų nelaimes dažniau išgyveno žmonės, kurie sėdėjo ne toliau nei penkios eilės nuo avarinio išėjimo. Be to, pasprukti lengviau tiems, kurie įsitaiso šalia praėjimo tarp eilių nei tiems, kurie sėdi šalia lango.

5. Ar tikrai viską žinote? Dažnai lėktuvais skraidantiems žmonėms gali atrodyti, kad jie puikiai žino, ką ir kada daryti, tačiau įvykus nelaimei dažnai ištinka šokas, todėl visada būtina tam būti pasiruošus iš anksto. Kiekvieno skrydžio metu mintyse pasikartokite, ką darytumėte nelaimės atveju. Atsiminkite tokius dalykus: • Kurioje pusėje ir už kelių eilių yra jums artimiausias avarinis išėjimas; • Nesitikėkite palydovų pagalbos – jie gali būti sužeisti; • Peržvelkite kaimynus: jei yra stambių žmonių, sugalvokite, ką darytumėte, jei jie pastotų jums kelią; • Jei keliaujate su vaikais ir partneriu, iš anksto susitarkite, kuris yra atsakingas už kurį vaiką.

6. Lėktuvai skiriasi. Perskaitykite saugumo informaciją ir išklausykite skrydžio palydovų instrukcijas prieš pakilimą – tai padės jums atsiminti svarbiausius dalykus. Be to, kai klausysite instrukcijų, galite mintyse susidėlioti savo veiksmų planą. Atminkite: visi lėktuvai skirtingi, o nelaimės atveju reikšminga gali būti kiekviena smulkmena (pvz., kur yra gelbėjimo liemenės, kaip jos veikia, kaip atidaromi avariniai išėjimai ir kt.).

7. Taisyklė „+3 / -8“. Beveik 80 proc. lėktuvų avarijų įvyksta per pirmas tris minutes po pakilimo arba likus 8 minutėms iki nusileidimo. Taigi lėktuvui kylant ir leidžiantis būkite itin atidūs ir pasiruošę imtis veiksmų: nemiegokite, būkite apsiavę batus, mintyse pasikartokite savo veiksmų planą. Įsitikinkite, kad jūsų saugos diržas tinkamai prisegtas. Jei nejaučiate didelio poreikio – skrydžio metu nevartokite skysčių.

8. Kuo greičiau užsidėkite deguonies kaukę. Dėl deguonies trūkumo smegenų veikla gali sutrikti vos per kelias sekundes. Taigi jei salone nukristų deguonies lygis ir automatiškai iškristų deguonies kaukės, nedelsdami vieną jų užsidėkite (ir tik tada padėkite užsidėti vaikams, kaimynams).

9. Pasiruoškite avariniam nusileidimui. Jei pilotas įspėja apie avarinį nusileidimą, įsitikinkite, kad jūsų saugos diržas tvirtai prisegtas ir pasirinkite vieną iš dviejų patariamų pozų: susilenkite, kad galva būtų virš kojų, o rankomis laikykite kelius; arba pasilenkite į priekį, kad pakaušis liestų priekinės sėdynės viršų, sulenkite rankas ir laikykitės jomis už priekinės sėdynės.

10. Pamirškite lagaminus, galvokite apie vaikus. Akivaizdu, ar ne? Tačiau, įvykus nelaimei, šoko ištikti žmonės nustoja galvoti logiškai. Avarinio nusileidimo atveju kuo skubiau sprukite iš lėktuvo ir pasirūpinkite vaikais, jei keliaujate su šeima. Palikite savo lagaminą, kuprinę ar piniginę, net jei pasirodys, kad turite pakankamai laiko šiuos daiktus susirinkti.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai (2)