Įspėjimas: karštis jau tirpdo Lietuvos kelius (5)
Termometro stulpeliui jau kelintą dieną besilaikant virš 30 laipsnių žymos, karščiai nepagailėjo ir Lietuvos kelių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Betoniniame kelyje tarp Vilniaus ir Utenos nuo karščio jau iškilo viena betoninė plokštė, o besitęsiant karščiams jų gali iškilti dar daugiau, todėl tame ruože vairuoti reikia itin atsargiai.
Vairuotojai jau ėmė vietomis pastebėti ir ant kelio blizgančius juodus lašelius. Tai – į paviršių kylantis kelių tiesimui naudojamas bitumas. Dideli plotai tokio „tirpstančio“ kelio gali būti labai pavojingi, nes išsilydžiusiu bitumu pasidengęs asfaltas tampa itin slidus ir labai lengva prarasti automobilio kontrolę.
Be to, nuo ratų tykštantys bitumo lašeliai prikimba prie automobilio kėbulo ir paskui juos labai sunku nuvalyti.
„Asfaltas pats netirpsta, tai bitumas išsiveržia į paviršių“, - aiškino Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Juozas Gedvilas.
Pasak jo, mūsų šalies keliai pritaikyti įprastoms lietuviškoms vasaroms, kai temperatūra laikosi apie 20-25 laipsnius karščio, o 30 laipsnių viršijanti kaitra nepraeina be pėdsakų.
Bitumui pasirodžius asfalto paviršiuje tokie ruožai barstomi smulkia skalda ir smėliu, kuris sugeria slidų, tąsų bitumą. Kol kas šįmet kelininkams dar neteko taip barstyti kelių, bet J.Gedvilas įspėjo, jog pabarstyti ruožai būna pažymimi ir ten pastatomi laikini greičio ribojimo ženklai, kurių verčiau neignoruoti.
Net jei atrodo, kad tokiu keliu galima važiuoti gerokai greičiau, dėl smėlio ir skaldos padangų sukibimas su keliu taip pat suprastėja.
Didžiausia tikimybė pamatyti „ištirpusio“ asfalto yra regioniniuose ir krašto keliuose, kurie nutiesti palyginti neseniai, nes iš senesnio asfalto bitumo perteklius paprastai jau būna pasišalinęs.
Tačiau karštis kenkia visiems keliams, nes nuo kaitros suminkštėjusiame asfalto paviršiuje lengviau susiformuoja provėžos. Dėl to ir šįmet daugybėje ruožų apribotas sunkiasvorių transporto priemonių eismas.
20, 30 tonų ar net mažiau sveriančioms transporto priemonėms jau draudžiama važiuoti arti 100 atkarpų visoje Lietuvoje. Tiesa, dauguma jų yra krašto keliai ir tiltai, valstybinės reikšmės keliuose apribojimai netaikomi. Pasitikrinti, kur ribojamas eismas, galima puslapyje eismoinfo.lt.
„Toks karštis nieko gero nepadaro. Priklausomai nuo reljefo, asfaltas įkaista iki 50-60 laipsnių karščio. Geriausia būtų, jei sunkusis transportas tokiu oru vengtų važiuoti, ar nors visi vilkikai būtų pakrauti iki leistinos normos“, - sakė J.Gedvilas.
Pasak jo, kelininkai nuolat stebi situaciją, bet vairuotojai turėtų būti itin atsargūs, nes nesibaigianti kaitra ir šiltos naktys netrukus gali pridaryti dar daugiau bėdos.
Keliai „tirpsta“
Vairuotojai jau ėmė vietomis pastebėti ir ant kelio blizgančius juodus lašelius. Tai – į paviršių kylantis kelių tiesimui naudojamas bitumas. Dideli plotai tokio „tirpstančio“ kelio gali būti labai pavojingi, nes išsilydžiusiu bitumu pasidengęs asfaltas tampa itin slidus ir labai lengva prarasti automobilio kontrolę.
Be to, nuo ratų tykštantys bitumo lašeliai prikimba prie automobilio kėbulo ir paskui juos labai sunku nuvalyti.
„Asfaltas pats netirpsta, tai bitumas išsiveržia į paviršių“, - aiškino Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Juozas Gedvilas.
Pasak jo, mūsų šalies keliai pritaikyti įprastoms lietuviškoms vasaroms, kai temperatūra laikosi apie 20-25 laipsnius karščio, o 30 laipsnių viršijanti kaitra nepraeina be pėdsakų.
Greičio ribojimai – ne šiaip sau
Bitumui pasirodžius asfalto paviršiuje tokie ruožai barstomi smulkia skalda ir smėliu, kuris sugeria slidų, tąsų bitumą. Kol kas šįmet kelininkams dar neteko taip barstyti kelių, bet J.Gedvilas įspėjo, jog pabarstyti ruožai būna pažymimi ir ten pastatomi laikini greičio ribojimo ženklai, kurių verčiau neignoruoti.
Net jei atrodo, kad tokiu keliu galima važiuoti gerokai greičiau, dėl smėlio ir skaldos padangų sukibimas su keliu taip pat suprastėja.
Didžiausia tikimybė pamatyti „ištirpusio“ asfalto yra regioniniuose ir krašto keliuose, kurie nutiesti palyginti neseniai, nes iš senesnio asfalto bitumo perteklius paprastai jau būna pasišalinęs.
Uždraustas eismas
Tačiau karštis kenkia visiems keliams, nes nuo kaitros suminkštėjusiame asfalto paviršiuje lengviau susiformuoja provėžos. Dėl to ir šįmet daugybėje ruožų apribotas sunkiasvorių transporto priemonių eismas.
20, 30 tonų ar net mažiau sveriančioms transporto priemonėms jau draudžiama važiuoti arti 100 atkarpų visoje Lietuvoje. Tiesa, dauguma jų yra krašto keliai ir tiltai, valstybinės reikšmės keliuose apribojimai netaikomi. Pasitikrinti, kur ribojamas eismas, galima puslapyje eismoinfo.lt.
„Toks karštis nieko gero nepadaro. Priklausomai nuo reljefo, asfaltas įkaista iki 50-60 laipsnių karščio. Geriausia būtų, jei sunkusis transportas tokiu oru vengtų važiuoti, ar nors visi vilkikai būtų pakrauti iki leistinos normos“, - sakė J.Gedvilas.
Pasak jo, kelininkai nuolat stebi situaciją, bet vairuotojai turėtų būti itin atsargūs, nes nesibaigianti kaitra ir šiltos naktys netrukus gali pridaryti dar daugiau bėdos.
(16)
(0)
(16)