Renkantis naudotą automobilį rida yra vienas iš svarbiausių kriterijų. Atrodo, viskas paprastas: kuo mažesnis kilometrų skaičius, tuo automobilio būklė bus geresnė. Vis dėlto skaičiais aklai pasitikėti negalima.

Užmaskuotus defektus ar atsuktą ridą turintis automobilis yra pavojingas pirkinys – laikui bėgant, išryškėjus trūkumams, mažėja jo patvarumas, funkcionalumas, išliekamoji vertė greičiau smunka, o taip pat kyla saugumo rizika.

Pastebima, kad pastaraisiais metais Europoje naudotų automobilių rinka smarkiai išaugo. Po ekonomikos krizės vairuotojai mažiau investuoja į naujus automobilius, tačiau taip pat dažnai pamiršta ir apie naudotų mašinų pavojus.

Skirtingose Europos šalyse dėl specifinių teisės aktų ridos klastojimas yra nevienodo masto problema, tačiau Lietuvoje kol kas situacija viena prasčiausių – mūsų šalyje dar tik tvirtinami reikalingi teisės aktai, todėl sukčiams rankos vis dar atrištos.

Vis dėlto tai nėra tik mūsų problema. Pavyzdžiui, Vokietija dar visai neseniai buvo laikoma šalimi, iš kurios galima parsigabenti kokybišką naudotą mašiną. Tačiau šalyje, turinčioje didžiausią naudotų mašinų rinką, ridos atsukinėjimas taip pat yra labai paplitusi praktika. Vokietijos policija pripažįsta, kad maždaug kas trečio automobilio rida suklastota. Pareigūnų vertinimu, tokiu būdu vidutiniškai naudoto automobilio kaina išauga apie 3 000 eurų. Tad vien tik Vokietijoje dėl šios formos sukčiavimo žala kasmet siekia apie 6 mlrd. eurų. Nuo ridos klastojimo neapsaugo ir griežti teisės aktai – pavyzdžiui, automobilio kėbulo numeris (VIN) yra priskiriamas prie asmens duomenų, o šią informaciją saugo įstatymas. Todėl Vokietijoje nėra įmanoma įgyvendinti tokio projekto, kuris leistų pirkėjams ar pardavėjams vienoje vietoje pasitikrinti automobilio istoriją. Kol tai nepasikeis, tol ridos atsukinėjimas išliks didele vokiečių problema.

Kai kurios Europos šalys gali pasigirti, kad pradėjo sėkmingiau kovoti su ridos atsukinėjimu. Pavyzdžiui, 2009 m. Švedijoje „Carfax“ pradėjus teikti automobilio istorijos paslaugą, šalyje buvo apie 300 000 naudotų mašinų, prie kurių ridos rankas prikišo sukčiai. Analizės rodo, kad per keletą metų šį skaičių pavyko sumažinti dvigubai. Belgijoje ir Nyderlanduose šią bėdą sumažino vyriausybių inicijuotos programos. O Danijoje automobilio pardavėjas yra įpareigojamas suteikti visus duomenis apie ridą, nesvarbu, ar tai yra privatus asmuo, ar įmonė.

„Kelti klausimą dėl automobilių ridos sukčiavimo nacionaliniu lygiu yra gera pradžia, vis dėlto tai neturi įtakos esmei – daug didesnės problemos kyla tuomet, kai naudoti automobiliai keliauja iš vienos šalies į kitą. Europos Sąjunga sunkiai dirbo tam, kad sukurtų vieningą rinką, kurioje pirkėjai jaustųsi saugūs įsigydami prekes iš kitų valstybių, tačiau kol nėra susitarimo dėl ridos sukčiavimo, tol nėra pasitikėjimo ir tai žmonėms kainuoja milijonus eurų“, – tvirtina FIA prezidentas Thierry Willemarckas.

Ši organizacija spalio pradžioje pakvietė visus neabejingus minimai problemai pasirašyti peticiją, kuria Europos Parlamento prašoma įpareigoti Europos Komisiją išnaudoti turimas galimybes ir pradėti saugoti odometro duomenis, taip pat raginama atlikti tyrimą, kuris nustatytų šio sukčiavimo mastą Europoje.

Kaip atpažinti sukčiavimą?

Kol sukčiams yra atrištos rankos, automobilių pirkėjai gali tik spėlioti, ar rida yra tikra. FIA balandį atliktas tyrimas parodė, kad net ir techninių žinių turintiems žmonėms kyla sunkumų bandant „iš akies“ įvertinti, kokia gali būti naudoto automobilio rida. Pripažįstama, kad tai tampa beveik neįveikiama užduotis eiliniams vairuotojams.

Nors savarankiškai nustatyti, kiek automobilis gali būti nuvažiavęs, yra sunkoka, vis dėlto keli patarimai padės apsisaugoti nuo sukčių.

Visų pirma, reikėtų patikrinti, kokius skaičius rodo odometras ir palyginti juos su įrašais automobilio istorijoje (tai gali būti serviso knygelė arba techninių apžiūrų duomenys). Bet koks neatitikimas rodo, kad susidūrėte su apgavikais. Taip pat yra įvairūs puslapiai internete, kuriuose už papildomą mokestį galite pasitikrinti automobilio istoriją, dažniausiai tereikia žinoti automobilio kėbulo numerį.

Apžiūrėdami automobilį atkreipkite dėmesį į tokias detales kaip pedalai, stabdžių kaladėlės ir padangos. Pavyzdžiui, jei automobilis dar nėra nuvažiavęs 40  000 km, normalu tikėtis, kad jis dar bus su gamyklinėmis padangomis. Taip pat pažiūrėkite, kada paskutinį kartą keisti tepalai ir filtrai. Įprastai prie šios informacijos rašoma ir tuo metu buvusi rida. Dar svarbiau yra salonas. Atidžiai įvertinkite, kaip nudėvėtas vairas, pavarų perjungimo svirtis, pedalai ir palyginkite tai su odometro rodmenimis. Įvertinkite, ar automobilio būklė atitinka deklaruojamą ridą.

Jeigu odometras yra mechaninis, taip pat verta pažiūrėti ar skaičiai tvarkingai išlygiuoti ir ar gerai įskaitomi. Jeigu aptiksite pažeidimų, tai gali būti įrodymas, kad rida buvo koreguota. Nėra abejonių, kad prietaisų skyde atsiradę apgadinimai, kurie normaliomis sąlygomis negalėjo atsirasti, byloja apie tai, kad kažkas automobiliui buvo daryta.

Išsiaiškinkite, per kiek rankų anksčiau perėjo automobilis. Kuo daugiau savininkų – tuo didesnė tikimybė, kad rida buvo atsukta arba kaip nors kitaip sukčiaujama.

Bet kuriuo atveju, rekomenduotina prieš perkant naudotą automobilį pasitikrinti jo būklę pas kompetentingus mechanikus ar autorizuotame servise, kur turėtų būti pateikti ir duomenys apie užsienyje iki tol eksploatuotą automobilį.

Komentarai (7)