Policija be teismo leidimo galės atjungti internetą – ar dėl to turėtume jaudintis? (9)
Seimas ketvirtadienį priėmė Kibernetinio saugumo įstatymą ir pareigūnams paliko kur kas mažiau įgaliojimų nei šie norėjo iš pradžių. Tačiau 12 įstatymo straipsnyje liko nuostata, kad pareigūnai ir negavę teismo sprendimo galės atjungti internetą dviem paroms. Kas ir kaip dažnai gali netekti prieigos prie interneto?
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Telekomunikacijų bendrovės „Teo“ komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis atkreipia dėmesį, kad pagal priimtą įstatymą internetas vartotojams galės būti atjungtas tik tokiu atveju, jei jų kompiuteris bus naudojamas kibernetinėms atakoms prieš valstybinės svarbos objektus.
„Policijos departamentas interneto paslaugų tiekėjo gali prašyti atjungti internetą vartotojui dviem paroms, kai yra kibernetinis incidentas. Tai yra tokie atvejai, kada vykdoma ataka prieš ypatingos svarbos infrastrukūrą – kai atakuojami finansiniai centrai ir valstybės institucijos“, – aiškino A.Bubnelis.
Jeigu vartotojas būtų įtariamas mažareikšme nusikalstama veika, pavyzdžiui, siųstųsi piratinį filmą, pareigūnai nieko padaryti negalėtų. Taigi priimtoje įstatymo redakcijoje kalbama tik apie itin retus atvejus.
Galimi atvejai, kad internetas vartotojui būtų atjungtas ir jam tiesiogiai neprisidedant prie atakos.
Taip nutiktų, jeigu vartotojo kompiuteris būtų apkrėstas kenkėjiška programa, taptų „Botnet“ tinklo dalimi ir būtų naudojamas „DdoS“ tipo atakoms.
Nuo kenkėjiškų programų vartotojai gali apsisaugoti įsirašydami antivirusines programas, o įtarus, kad kompiuteris tapo „Botnet“ tinklo dalimi, galima kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybos CERT skyrių.
A.Bubnelio teigimu, iš tūkstančių kasdien „Teo“ fiksuojamų kibernetinių incidentų, didelio masto ir nukreiptų prieš ypatingos svarbos infrastrukūrą tėra vienetai. Be to, dauguma kibernetinių atakų vykdoma iš Rusijos, o ne iš Lietuvos.
„Institucijos turi turėti įrankius ir įgaliojimus, bet labai svarbu, kad jais būtų naudojamasi tikslingai. Kiek dažnai bus atjungiamas internetas, priklausys nuo Policijos departamento. Tikimės, kad bus koncentruojamasi tik į svarbiausius objektus ir tik tada, kai kils reali grėsmė svarbiausioms šalies institucijoms“, – pridūrė jis.
Seimo narys iš Liberalų sąjūdžio frakcijos Remigijus Šimašius Seimui teikė pataisas dėl Kibernetinio saugumo įstatymo, kuriose nebuvo numatyta galimybė pareigūnams be teismo sprendimo atjungti interneto. Tačiau, pasak jo, ir dabartinė redakcija yra priimtina ir joje vardan saugumo vartotojų privatumas ar patogumas nenukentės.
„Prieš tai Policijos departamento pateiktuose siūlymuose buvo normalu atjungti internetą dviem dienoms ir už mažareikšmius pažeidimus, o dabar įgaliojimai susiaurinti, tai padaryti bus galima tik atskirais ir svarbiais atvejais“, – sakė R.Šimašius.
„Policijos departamentas interneto paslaugų tiekėjo gali prašyti atjungti internetą vartotojui dviem paroms, kai yra kibernetinis incidentas. Tai yra tokie atvejai, kada vykdoma ataka prieš ypatingos svarbos infrastrukūrą – kai atakuojami finansiniai centrai ir valstybės institucijos“, – aiškino A.Bubnelis.
Jeigu vartotojas būtų įtariamas mažareikšme nusikalstama veika, pavyzdžiui, siųstųsi piratinį filmą, pareigūnai nieko padaryti negalėtų. Taigi priimtoje įstatymo redakcijoje kalbama tik apie itin retus atvejus.
Galimi atvejai, kad internetas vartotojui būtų atjungtas ir jam tiesiogiai neprisidedant prie atakos.
Taip nutiktų, jeigu vartotojo kompiuteris būtų apkrėstas kenkėjiška programa, taptų „Botnet“ tinklo dalimi ir būtų naudojamas „DdoS“ tipo atakoms.
Nuo kenkėjiškų programų vartotojai gali apsisaugoti įsirašydami antivirusines programas, o įtarus, kad kompiuteris tapo „Botnet“ tinklo dalimi, galima kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybos CERT skyrių.
A.Bubnelio teigimu, iš tūkstančių kasdien „Teo“ fiksuojamų kibernetinių incidentų, didelio masto ir nukreiptų prieš ypatingos svarbos infrastrukūrą tėra vienetai. Be to, dauguma kibernetinių atakų vykdoma iš Rusijos, o ne iš Lietuvos.
„Institucijos turi turėti įrankius ir įgaliojimus, bet labai svarbu, kad jais būtų naudojamasi tikslingai. Kiek dažnai bus atjungiamas internetas, priklausys nuo Policijos departamento. Tikimės, kad bus koncentruojamasi tik į svarbiausius objektus ir tik tada, kai kils reali grėsmė svarbiausioms šalies institucijoms“, – pridūrė jis.
Seimo narys iš Liberalų sąjūdžio frakcijos Remigijus Šimašius Seimui teikė pataisas dėl Kibernetinio saugumo įstatymo, kuriose nebuvo numatyta galimybė pareigūnams be teismo sprendimo atjungti interneto. Tačiau, pasak jo, ir dabartinė redakcija yra priimtina ir joje vardan saugumo vartotojų privatumas ar patogumas nenukentės.
„Prieš tai Policijos departamento pateiktuose siūlymuose buvo normalu atjungti internetą dviem dienoms ir už mažareikšmius pažeidimus, o dabar įgaliojimai susiaurinti, tai padaryti bus galima tik atskirais ir svarbiais atvejais“, – sakė R.Šimašius.
(52)
(4)
(48)