Bent trumpam apsistoti rąstiniame name tikriausiai svajoja daugelis, tačiau jei tokio namo sienos nėra apšiltintos, o jame gyvenama nuolat – tai jau įstatymo pažeidimas. Vis dėlto patys valdininkai pripažįsta, kad nubausti prasižengėlių jie nelabai gali ir puoselėja viltį, kad patys žmonės geranoriškai išsikels į kitus būstus.

Yra būdų, kaip rąstinuką padaryti nuolat gyvenamu

Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Projektavimo, statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vedėjas Dangyras Žukauskas, paklaustas, kokį statusą turi rąstiniai namai ir kada juose nuolat gyventi galima, o kada ne, pirma pabrėžė, kad visoje Europoje einama link to, kad būtina kelti naujai statomų pastatų energetinį efektyvumą, taigi to siekti privalo ir Lietuva.

„Pas mus nustatytos energetinio efektyvumo kartelės ir iki 2020 metų turės būti statomi beveik energijos nenaudojantys pastatai – visa tai ateina iš Europos. Pastatų medžiagiškumas ES direktyvose neišskiriamas. Jeigu pastatas gyvenamas, jis turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Kad negali būti statomi rąstinukai, tai tikrai netiesa. Jau pernai statybų parodoje „Resta“ mačiau rąstinių sienų sprendinius, kai tarp dviejų sluoksnių rąstų dedama šilumos izoliacija ir tokiu būdu išsprendžiamas namo energetinio efektyvumo klausimas. Įmonės, statančios rąstinius namus, jau siūlo sprendinius, kaip tai įgyvendinti ir kaip pastatyti namą, kuris reikalavimus atitiktų“, - aiškino D. Žukauskas.

Vis dėlto, jis sutiko, kad statyti tradicinio rąstinio namo, kai rąstinės sienos papildomai nėra apšiltinamos ir nuolat tokiame gyventi tokiame name, jau nebėra galimybės.

„Tokio tradicinio, kaip mes tai suprantame, statyti kaip gyvenamojo namo, nebėra galimybės. Jisai gali būti kaip vasarnamis. Europoje šiuo metu išimtys net nėra svarstomos. Lietuvoje irgi to negali būti, nes yra ES direktyvinės nuostatos, kurios aiškiai pasako, kam jos gali būti taikomos ir kam netaikomos“, - teigė D. Žukauskas.

Anot pašnekovo, keliami europiniai reikalavimai dėl energetinio efektyvumo reikalingi tam, kad kuo daugiau žmonių naudotų kuo mažiau papildomų išteklių šilumos gamybai. Tokiu būdu mažinami CO2 išmetimai, kurie sukelia šiltnamio efektą.

Bausti nebaudžia, nes neturi kaip

Vis dėlto naujieji energetinio efektyvumo reikalavimai bus taikomi tik naujai statomiems namams. O kas laukia jau pastatytų namų, tarp jų ir rąstinių?

„Tie namai, jeigu nėra keičiami, rekonstruojami, kaip stovi, taip ir stovės“, - tikino D.Žukauskas. O paklaustas, ar yra vykdomi kokie nors patikrinimai, tarkime, vykstant į sodų bendrijas, žiūrėti, ar nėra rąstiniuose vasarnamiuose gyvenama nuolat, jis teigė, kad tokia kontrolė nėra vykdoma.

„Tokių patikrinimų nėra, nes nėra labai aiškių kriterijų, kaip nustatyti, ar ten tikrai yra vasarnamis, ar žmogus nuolat tenai negyvena. Tarkime, kas žmogui uždraus atvažiuoti į vasarnamį žiemą Naujus metus atšvęsti. Neuždrausi! Šitas dalykas sprendžiamas per kitą pusę – bankai orientuoja savo paskolas į būstą, į gyvenamuosius namus. Gyvenamiesiems būstams yra kitokie finansavimo ir prievolių reikalavimai nei poilsio paskirties būstams“, - aiškino Aplinkos ministerijos atstovas.

Nors už pastato naudojimą ne pagal paskirtį baudos yra numatomos, jas pritaikyti praktikoje labai sudėtinga, nes pirma, reikėtų įrodyti patį laikino ar nuolatinio gyvenimo faktą.

„Griežtų administracinių nuobaudų praktikos nėra. Matyt, kad jos ir nebus“, - teigė D. Žukauskas.

Visgi viliamasi, kad ateityje keliant griežtus reikalavimus naujai statomiems namams, energetiškai neefektyvių namų mažės savaime, nes jų statyti tiesiog neapsimokės.

Buvo šimtai statytojų, beliko dešimtys

Savo ruožtu rąstinių namų statytojai pastebi, kad rąstinukų, tiek kaip vasarnamių, tiek ir kaip gyvenamųjų namų, lietuviai vis dėlto neatsisako. Tiesa, tokių statybų sektorių stipriai paveikė krizė ir jis tuomet nemenkai „nukraujavo“: jei prieš krizę rąstinius namus statė keli šimtai įmonių, sunkmečiui pasibaigus jų beliko 60-70.

„Iki krizės Lietuvoje buvome priskaičiavę apie 200 rąstinių namų gamintojų, statybų bumas daug ką pakeitė. Per krizę sužlugus daug įmonių, šiuo metu, galvoju, kad realiai veikiančių likę, įskaičiuojant amatininkus ir žmones, kurie dirba pagal individualią veiklą, 60-70 įmonių. Gamyba yra sumažėjusi, palyginti su tuo, kas buvo per bumą, kai visi statėsi sodybas prie ežerų, kaimo vietovėse“, - sakė Medinių namų asociacijos vadovas Tomas Braškys, ketvirtadienį dalyvaudamas konferencijoje apie pastatų inžinerines sistemas.

Po krizės, jo teigimu, vėl pradėjo atsirasti naujų įmonių. Dažniausiai tai buvo tie patys per krizę bankrutavę statytojai, kurie verslus pradėjo iš naujo ir užsiėmė ta pačia veikla. T. Braškys neslėpė, kad rąstinių namų statyba vis dar stokoja aiškaus teisinio reglamentavimo, todėl tokio namo panorę žmonės gali įkliūti į sukčių rankas.

„Kas susiję su teisiniu reguliavimu, pagal įstatymus rąstinius namus, ir visus kitus namus, Lietuvoje gali statyti bet kas – tai reiškia, kad žmogus gali pasamdyti kitą žmogų pagal patentą, jis pastatys namą ir paskui pretenzijų dėl kokybės nelabai pareikši. Pagal įstatymus yra dešimties metų garantija visiems paslėptiems darbams. Realiai garantija neveikia, nes vienos įmonės bankrutuoja, atsidaro naujos. Jeigu tai yra žmogus – vėl nieko nepaimsi. Kokybės kriterijų šioje srityje taip pat nėra“, - atkreipė dėmesį T. Braškys.

Vis tiktai medinių namų asociacija yra parengusi rąstinių namų standartą, kuris standartizacijos departamento buvo patvirtintas dar 2006 metais. Tačiau, deja, jis nėra privalomas teisės aktas - labiau yra savanoriškas, veikiantis laisva valia.

„Standarto nuostatos nėra visiems privalomos, bet tie, kas jų laikosi, įsipareigoja gaminti pagal tam tikrus reikalavimus“, - sakė T. Braškys.

Gyventi nuolat sunkiau, bet įmanoma

T. Braškys konferencijos metu aptarė ir nuolatinio gyvenimo rąstiniame name klausimą. Jo teigimu, vertinant rąstinukų energetinį efektyvumą, žiūrima ne tik į sienų apšiltinimą, bet namo visumą.

„Kita aktuali rąstiniams namams tema – ar galima juos statyti, oficialiai priduoti ir legaliai juose gyventi. Kaip žinote, ES griežtina reikalavimus, susijusius su energetiniu pastatų efektyvumu ir šiuo metu yra vieni reikalavimai, o kitais metais jie bus griežtesni, o berods 2020 metais bus tik A ++ klasės namus leidžiama statyti. Rąstas, kaip statybinė medžiaga, turi savo varžą, jo sienos varža yra 1,87 kv. mK/W. Esame atlikę tyrimus ir tai paskaičiavę.

Anksčiau reikalavimai sienų varžai buvo 5 kv. mK/W. Tai reiškia, kad jeigu tai buvo gyvenamasis namas, jo sienas reikėjo šiltinti atitinkamu eko vatos ar mineralinės vatos sluoksniu. Šiuo metu reikalavimo sienų varžai atskirai nėra, žiūrimas visas pastato energetinis efektyvumas, matuojamas stogo ploto varžos, langų varžos ir bendrai suskaičiuojama, kiek tas namas vartoja energijos. Jeigu neviršijama nustatytų reikalavimų, rąstinius namus priduoti galima. Šiai dienai turime praktiką, kad rąstinius namus pridavinėja“, - tikino T. Braškys.

Jeigu rąstinis namas statomas kaip vasarnamis arba neviršija 80 kv. m ploto, jam keliami mažesni reikalavimai, o jeigu namas didesnis ir jame norima nuolat gyventi, tai padaryti sunkiau, tačiau vis tiek įmanoma.

„Esame bendravę su Aplinkos ministerija, kad nacionalinę vertybę – lietuvišką rąstinį namą – reikia išlaikyti, taigi bet kokiu atveju ir po 2020 metų bus kažkokios išimtys, kad galės žmonės ir toliau statytis rąstines sodybas“, - savo nuomonę išdėstė T. Braškys.

Tautos balsas: vieni tvarką giria, kiti peikia

Esama tvarka ir keliami reikalavimai energetiniam efektyvumui bei naujai statomiems rąstiniams namams kylančios problemos erzina gyventojus. Gyvenantieji rąstiniuose namuose piktinosi valdininkų užmoju suvaržyti jų asmeninę pasirinkimo laisvę, kokiame name jie turi gyventi. Kiti tokią tvarką gyrė ir pritarė, kad tokie dalykai turi būti griežtai reguliuojami valstybiniu lygmeniu.

„Gyvenu 120 kv. m rąstiniame name. Žiemą krosnį kūrename kas trečią dieną. Neturiu nei savo miško, nei pigių malkų tiekėjų. Per mėnesį sudeginu malkų už šimtą litų ir man nusispjauti ant tų efektyvumo standartų. Mano standartai - tai mano malkinė, kurioje po šildymo sezono malkų sumažėja tiek, kad kaimynai pavydi. Gyvenu jau dvejus metus ir gyvensiu, kiek norėsiu ir man niekas nepareguliuos“, - rašo vienas skaitytojų.

„Tai debilizmas. Ką veikia visokios asociacijos, ministerija? Atrodo, kad Lietuva tokia jau turtinga, kad kiekvienas nabagas gali pasistatyt tuos ES standartus atitinkantį namą, tai juk absurdas! Reikia ginti Lietuvos žmonių interesus, o ne besąlygiškai viską vykdyti, ką kiti primeta“, - piktinosi kitas internautas.

Savo ruožtu pritariantys esamai tvarkai teigė, kad tai, kuo kvėpuojame mes visi, yra mūsų visų reikalas, todėl keliami reikalavimai yra sąmoningi ir pagrįsti: „Sakote, koks kieno reikalas, kokio šiltumo žmogus namą statosi? O kad kaimynams teks kvėpuot dūmais nuo tonomis sukūrenamų anglių, durpių ar kokio kito pigaus šlamšto (nes normaliu kuru per brangu tokį namą kūrent), irgi niekam neturi rūpėt? Per tokius marozus dabar nuosavų namų kvartaluose žiemą kvėpuot nėra kuo. Miestų centruose oras triskart švaresnis būna. Dėčiau tokiems gyventojams kaminų mokestį tokio dydžio, kad kaipmat rekonstruotųsi savo namus į A+ klasės pastatus“, - rašė skaitytojas.

Pagal šiuo metu galiojantį Statybos įstatymą, yra taikomos 7 išimtys, kurie pastatai neprivalo atitikti energetinio efektyvumo reikalavimų. Minimalūs privalomi pastatų energetinio efektyvumo reikalavimai nenustatomi pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai; maldos namai ir kitos religinės paskirties pastatai, laikiniems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau nei du metus; nedaug energijos suvartojantiems gamybos ir pramonės sandėliams; atskirai stovintiems pastatams, kurių bendras naudingasis vidaus patalpų plotas ne didesnis kaip 50 kv. m; poilsio paskirties – sodų paskirties pastatams, naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus ir nešildomiems pastatams.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Grynas.lt

Autoriai: Rūta Levickaitė

Komentarai (63)