Aiškina, kad greitai nekinta

„Orlen Lietuva“ generalinis direktorius Ireneuszas Fąfara neseniai aiškino, kad „degalų kainos tiesiogiai neatspindi naftos kainų ir nekinta tučtuojau, kai tik pasikeičia naftos kaina“.

Taip jis teigė laiške Seimo nariui Stasiui Brundzai, kai šis pasiūlė reguliuoti degalų kainas.

Iš tiesų naftos kainos skelbiamos ateities sandoriams. Pavyzdžiui, dabar skelbiamos naftos kainos yra spalio mėnesio ateities sandoriams.

Tačiau kas pasaulyje – ateitis, tas Mažeikiuose gali virsti dabartimi.

Mažeikiuose sureagavo žaibiškai

Praėjusią savaitę naftos kaina pasaulinėje ėmė augti. WTI rūšies naftos kainos spalio sandoriams pakilo 52 centais iki 43,08 JAV dolerio už barelį.

„Brent“ kainos spalio sandoriams sustiprėjo 23 centais iki 47,79 JAV dolerio už barelį. Ketvirtadienį abiejų rūšių naftos kainos pakilo 10,3 proc., o prieš tai buvo smukusios labiausiai per šešerius su puse metų.

Kaip į tai sureagavo vienintelė Baltijos šalyse naftos perdirbimo gamykla? Galima sakyti, žaibiškai.

Didmeninė dyzelino ir benzino kaina Mažeikių gamykloje iškart ėmė augti nuo ketvirtadienio. Litras dyzelino dar ketvirtadienį kainavo 0,84 centus, o jau penktadienį – 0,86, praėjusį pirmadienį – jau 0,89 centus.

Panašiai kito ir benzino kaina.

Per metus atpigo 55 procentais

Tai, kas dabar vyksta su naftos kainomis, Mažeikiuose sutinkama su dideliu optimizmu.

Mažeikiuose perdirbama rusiška „Urals“ nafta per metus atpigo beveik 55 procentais, skelbia „Interfax“.

Todėl perdirbimo gamyklą valdantys lenkai apie pardavimą net negalvoja.

Praėjusių metų rugpjūčio pabaigoje litras dyzelino degalinėse vidutiniškai kainavo 4,32 lito (1,25 euro). Antradienį tas pats kiekis dyzelino Lietuvos degalinėse kainavo 1,03, taigi per metus vairuotojams litras šių degalų atpigo kiek daugiau nei 20 centų.

Kiek mažiau per metus degalinėse atpigo benzinas. Pernai rugpjūtį už litrą prašyta 4,56 lito (1,32 euro), o šį antradienį 1,15 euro.

„Orlen naftos perdirbimo gamyklos pelningumas priklauso nuo perdirbimo maržos, kuri priklauso nuo naftos kainos, euro/dolerio kurso, galutinių produktų kainų rinkose. Perdirbimo maržą neblogai atspindi „crack spread“ indeksas.

Iš jo matyti, jog 2013 metai perdirbimo gamykloms buvo itin sunkūs, bet pradėjo gerėti sekančiais metais, o 2015-ais – turėjo vieną pelningiausių periodų“, – sakė Lietuvos investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas.

Sako, kad įtakos neturi

„Orlen Lietuva“ generalinis direktorius Ireneusz Fąfara aiškina, kad gamykla „neturi įtakos galutinei mažmeninei naftos perdirbimo produktų kainai“.

„Mes parduodame savo produktus mažmenininkams, kurie nustato galutinę kainą, atsižvelgdami, be kita ko, į savo tiekimo ir maržų politiką, vietos rinkos paklausą ir pan.“, – aiškina I.Fąfara.

Tačiau ženklus naftos atpigimas „Orlen Lietuva“ gamyklą iš nuostolingos pavertė į pelningą.

„Orlen Lietuva“ šiemet antrąjį ketvirtį uždirbo 89,89 mln. eurų grynojo pelno, kai pernai balandį–birželį buvo patyrusi 22,01 mln. eurų grynųjų nuostolių, neskaičiuojant turto vertės sumažėjimo.

„Gerų „Orlen Lietuva“ rezultatų priežastis – bendrovės reorganizavimas ir labai palankios makroekonominės sąlygos“, – teigė gamyklos atstovai.

Dyzelinas ir benzinas brangiausi - Lietuvoje

Nors nafta vėl pinga, degalų kaina Lietuvoje išlieka didžiausia regione. Tai matyti iš Europos Komisijos (EK) pateiktos statistikos.

Rugsėjo 1-ąją, EK duomenimis, dyzelinas mūsų šalies vartotojams kainavo 1,029 euro, kai Lenkijoje – 0,942, Latvijoje – 1,006, Estijoje – 1,004. Tačiau daugelyje kitų ES šalių dyzelinas kainuoja brangiau dėl didesnių mokesčių.

Panaši situacija ir su benzinu. Jo kaina galutiniam vartotojui Lietuvoje (1,152 euro) yra didesnė nei Latvijoje (1,096) ar Estijoje (1,099). Benzinas pigesnis ir Lenkijoje – 1,058.

Tiesa, kainos gali skirtis dėl skirtingų mokesčių Baltijos regiono valstybėse.

„Skirtumus tarp galutinės (degalinių) kainos skirtingose šalyse lemia vietos mokesčiai, veiklos sąnaudos, konkurencija rinkoje ir panašiai“, – sako „Orlen Lietuva“ vadovas I.Fąfara.

Viena iš priežasčių gali būti tai, kad mūsų šalyje taikomos didesnės nuolaidos vairuotojams nei kitose regiono valstybėse.