Jeigu neturite daug patirties meistravimo ar statybos srityse ar neseniai pradėjote gilintis į šią sritį, kaip ir kiekvienas naujokas susiduriate su specifiniais žodžiais. Kita vertus, seniai šia sritimi besidomintys asmenys kartais irgi susiduria su problema, kai visą gyvenimą vartotą slenginį žodį staiga reikia pavadinti taisyklingai. Skubame į pagalbą abiems grupėms su keletų pagrindinių pavyzdžių.

Bulgarkė yra vienas ko gero dažniausiai naudojamų žodžių apdailoje ir statybose. Kas svarbiausia – skirtingai nei daugelis kitų, šis yra grynai lietuviškas. Bulgarke buitinėje kalboje vadinamas įrankis yra kampinis šlifuoklis. Tai universalus įrankis, dažnai naudojamas pjauti įvairias medžiagas, tarkime, metalą ar akmenį, taip pat naudojamas šlifavimui, poliravimui, paviršiaus valymui. Terminas bulgarkė, teigiama, atsirado kartu su pirmaisiais kampiniais šlifuokliais – importuoti į Tarybų sąjungą iš Bulgarijos, jie neturėjo jokių išskirtinių žymėjimo ženklų, išskyrus šalies pavadinimą. Nors šiandien importuojama daugybė kampinių šlifuoklių iš įvairių šalių, bulgarkė tapo bendriniu žodžiu ir naudojamas bet kokiam kampiniam šlifuokliui apibūdinti, nepriklausomai nuo jo pagaminimo vietos.

Kiek kitokią termino įtvirtinimo istoriją turi kitas neretam girdėtas žodis kempas – suvirinimo pusautomatis. Neverta jo sieti su žinomais angliškai ir vokiškais žodžiais ar bandyti jo kilmę atsekti žvelgiant į jo funkcionalumą. Tiesa kur kas paprastesnė. Teigiama, kad kempas – tai sulietuvinta suomiškų suvirinimo aparatų kompanijos „Kemppi“, kadaise užpildžiusios šių produktų pasiūlą mūsų rinkoje, pavadinimo versija. Pati kompanija yra pavadinta pagal jos įkūrėjo Martti Kemppi pavardę. Kaip ir kampinio šlifuoklio atveju, šiandien buitiniuose pokalbiuose kempu dažnai pavadinamas bet kurios kompanijos suvirinimo pusautomatis.

Pirmieji du žodžiai yra santykinai nauji, atsiradę prieš keletą dešimtmečių, o štai iš vokiečių kalbos atėjusių kreizas arba zeimeris ištakos yra kur kas senesnės. Kreizu arba zeimeriu yra vadinamas stacionarus vertikalus elektriniu varikliu varomas diskinis pjūklas, naudojamas lentpjūvėse ar namų dirbtuvėse. Šis žodis atsirado nuo vokiško Kreis, kuris be kitų reikšmių reiškia „apvalus“ ar „apskritimas“. Paties prietaiso vokiškas pavadinimas – Kreissäge.

Tęsiant kalbą apie pjūklus ir vokiečių įtaką, verta prisiminti ir dar dažnai vartojamą žodį lobzikas, apibūdinantį rankinį siaurapjūklį. Šis žodis skamba rusiškai ir ne veltui mūsų kaimynai jį taip ir vadina – лобзик. Tačiau galbūt ne visiems žinoma, jog šis žodis yra surusintas vokiškojo Laubsäge variantas.

Šmirgelis yra dar vienas žaismingas ir vis dar gyvuojantis žodis. Taip vadinamas elektrinis švitrinis tekėlas arba galąstuvas. Tai vienas iš tų žodžių, kuris sklandžiai pasiduoda asmenavimui, tad su šmirgeliu galite ir pašmirgeliuoti – pašalinti nupjautos medžiagos (tarkime, troso) atplaišas, ką nors pasigaląsti ir panašiai. Kaip turbūt gana aišku iš skambesio, žodis yra sulietuvintas vokiško žodžio Schmirgel, reiškiančio švitrą, variantas. Kaip atrodo šmirgeliavimo procesas, galite pamatyti titulinėje nuotraukoje.

Bormašinė (Bohrmaschine) – taip pat iš vokiečių atėjęs žodis, tiesa, šiandien jau beveik visur pakeistas trumpu lietuvišku žodžiu gręžtuvas. Matyti, kad žodis sudurtas iš dviejų žodžių, iš kurių Bohrer reiškia ne ką kitą, o grąžtą.

Komentarai (25)