Į ligoninę pataikę JAV aviacijos smūgiai, nusinešę 22 žmonių gyvybes šiaurės Afganistano mieste Kunduze, buvo surengti paprašius Afganistano pajėgoms, kurios pranešė esančios apšaudomos Talibano kovotojų, informavo pirmadienį aukšto rango amerikiečių ir koalicijos pajėgų vadas Afganistane.

Bombardavimą ligoninėje išgyvenęs slaugytojas: „Mačiau, kaip lovose degė žmonės“

Organizacijos „Gydytojai be sienų“ (Medecins Sans Frontieres, MSF) slaugytojas Lajosas Zoltanas Jecsas šeštadienį buvo traumatologijos centre Kundūze, kai 2 val. nakties JAV karo lėktuvai pradėjo per klaidą ligoninę bombarduoti. Žuvo mažiausiai 19 žmonių – medikų, darbuotojų ir pacientų. Slaugytojas MSF svetainėje paskelbė savo prisiminimus iš košmariškos nakties.

„Buvo neįsivaizduojamai baisu. Miegojau viename kambarių ligoninėje. Maždaug apie 2 val. nakties mane pažadino galingo sprogimo netoliese garsas. Iš pradžių nesupratau, kas vyksta. Pastarąją savaitę girdėdavome bombardavimus ir sprogimus, tačiau visada – toliau. Šis buvo kitoks – garsus ir visai šalia.

Iš pradžių kilo sumaištis, debesys dulkių. Kai bandėme suvokti, kad vyksta, buvo bombarduojama toliau.

Po 2030 minučių išgirdau kažką šaukiant mano vardą. Tai buvo vienas ir Skubiosios pagalbos priimamojo slaugytojų. Jis svirduliavo su didele žaizda rankoje, buvo visas kruvinas, matėsi žaizdos ant viso kūno.

Tuo metu mano protas tiesiog negalėjo suvokti, kas vyksta. Sekundė tiesiog stovėjau nejudėdamas – visas šoke.

Jis šaukėsi pagalbos. Tame kambaryje, kuriame miegojau, mes turėjome tik ribotą kiekį pagrindinių medicininių priemonių, tačiau nebuvo morfijaus, kad sustabdytumėme jo skausmą. Padarėme tai, ką galėjome.

Nežinau, kiek laiko tiksliai praėjo – galbūt pusvalandis, kai pagaliau jie baigė bombarduoti. Išėjau kartu su projekto koordinatoriumi pažiūrėti, kas nutiko.

Ką mes pamatėme – sugriautą ligoninę, visą degančią. Net nebežinau, ką jaučiau – tiesiog šoką.

Pradėjome ieškoti išgyvenusiųjų. Keli jų sugebėjo nusigauti į nesugriautus kambarius. Vienas po kito ėmė rodytis žmonės – jie buvo sužeisti, jie buvo ir bendradarbiai, ir slaugytojai, ir pacientai.

Mėginome užeiti į vieną iš degančių pastatų. Negaliu nupasakoti, kas ten vyko. Nėra žodžių, kuriais būtų galima apibūdinti, kaip siaubinga ten buvo. Intensyvios priežiūros skyriuje šeši ligoniai degė savo lovose.

Ieškojome žmonių, kurie turėjo būti operacinėje. Buvo baisu. Pacientas gulėjo ant operacinio stalo. Negyvas, viduryje sugriautos palatos. Negalėjome rasti savo darbuotojų. Laimei, vėliau sužinojome, kad jie spėjo pabėgti iš operacinės ir rasti saugią vietą.

Užėjome į stacionarą. Laimei, jis nebuvo subombarduotas. Greitai apžiūrėjome, ar visi sveiki. Visi sveiki buvo ir gretimai esančiame bunkeryje.

Tuomet grįžome į pagrindinę ligoninę. Ji buvo pilna pacientų – sužeistų, verkiančių. Buvo beprotiška. Turėjome greitai parengti tvarkymosi su masiniais nelaimingais atsitikimais veiksmų planą, sužiūrėti, kurie gydytojai buvo gyvi ir galintys padėti. Atlikome skubią operaciją vienam mūsų gydytojų. Deja, jis mirė – ant paprasto stalo biure. Darėme viską, ką galėjome, bet to nebuvo gana.

Padėtis buvo labai sunki. Mes matėme, kaip miršta mūsų bendradarbiai. Mūsų farmacininkas... Aš dar praėjusią naktį kalbėjau su juo ir kartu planavome vaistų atsargas, ir tuomet jis mirė mūsų biure.

Pirmosios akimirkos buvo tiesiog chaosas. Išgyveno pakankamai darbuotojų, kad galėtume padėti kai kuriems sužeistiesiems, kurių žaizdos buvo gydomos. Tačiau buvo per daug tų, kuriems nebegalėjome padėti. Kažkokiu būdu viskas buvo labai aišku. Mes tiesiog gelbėjome žmones, kuriems reikėjo pagalbos – nemąstydami ir nepriiminėdami sprendimų. Kaip galėjome juos priiminėti tokioje baimėje ir chaose?

Kai kurie mano kolegos buvo visiškame šoke – negalėjo liautis verkę. Mėginau paraginti kai kuriuos jų padėti, duoti jiems kažką, į ką jie galėtų sutelkti dėmesį ir atitraukti mintis nuo viso siaubo. Tačiau kai kuriems buvo pernelyg didelis šokas, kad jie galėtų ką nors daryti. Matyti suaugusius vyrus, tavo draugus, nekontroliuojamai verkiančius... Tai nėra lengva.

Čia aš dirbau nuo gegužės mėnesio ir mačiau daug sudėtingų medicininių situacijų. Tačiau tai yra visiškai kas kita, kai jie yra tavo bendradarbiai, tavo draugai.

Šie žmonės mėnesių mėnesiu sunkiai dirbo – be jokio poilsio pastarąją savaitę. Jie nėjo namo, jie nematė savo šeimų, tiesiog dirbo ligoninėje, kad padėtų žmonėms... Ir dabar jie negyvi. Jie buvo draugai, artimi draugai. Neturiu žodžių, kaip tai apibūdinti. Neapsakoma.

Ligoninė buvo mano darbo vieta ir namai pastaruosius kelis mėnesius. Taip, tai tik pastatas. Tačiau kartu tai yra ir žymiai daugiau. Joje buvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos Kundūzui. Dabar nieko nebeliko.

Visa širdimi jaučiu, kad tai yra visiškai nepriimtina. Kaip tai gali vykti? Kas nuo to gali laimėti? Ligoninės sugriovimas, tiek žmonių gyvybių atėmimas – dėl nieko. Nerandu žodžių.“

Bombarduota dar pusvalandį po pranešimo Vašingtonui

Per įtariamą JAV smūgį iš oro labdaros ligoninei Šiaurės Afganistano Kundūzo mieste šeštadienį žuvus 19-ai žmonių, JAV prezidentas Barackas Obama sakė, kad tai buvo tragiškas incidentas, o Jungtinės Tautos (JT) tą bombardavimą pasmerkė kaip neatleistiną.

Vašingtonas pažadėjo visapusiškai ištirti ligoninės – gyvybiškai svarbios įstaigos, kuri per kovas, kai Talibanas kelioms dienoms perėmė šios provincijos sostinės kontrolę, dirbo viršydama savo galimybes, – subombardavimą.

Po anksti šeštadienį suduoto smūgio pastatą apėmė liepsnos, be žuvusiųjų, yra dar dešimtys rimtai sužeistų žmonių. Nuotraukose, kurias paskelbė organizacija „Gydytojai be sienų“ (MSF), jos darbuotojai įamžinti ištikti šoko.

„2 val. 10 min. vietos (penktadienį 23 val. 40 min. Lietuvos) laiku MSF traumų centrui Kundūze buvo kelis kartus smogta per nepertraukiamą bombardavimą ir labai smarkiai pakenkta“, – paskelbė organizacija.

„12 darbuotojų ir mažiausiai septyni pacientai, tarp jų – trys vaikai, žuvo; 37 žmonės buvo sužeisti. Ši ataka reiškia šiurkštų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimą“, – sakoma pareiškime.

MSF nurodė, kad bombardavimas tęsėsi daugiau kaip 30 minučių po to, kai amerikiečių ir afganų kariškiams buvo pranešta, kad ligoninė atakuojama.

„Visos konflikto šalys, įskaitant šalis Kabule ir Vašingtone, buvo aiškiai informuotos apie tikslią MSF objektų vietą (GPS koordinatės)“, – priduriama pareiškime.

MSF nurodė, kad per antskrydį buvo smogta pagrindiniam ligoninės pastatui, kuriame buvo intensyviosios slaugos skyrius ir priimamieji. Aplinkiniai pastatai nenukentėjo.

JT: smūgis gali prilygti karo nusikaltimui

NATO pripažino, kad JAV pajėgos galėjo smogti MSF, kuri ilgą laiką gydė karo sužeistuosius, priklausančius visoms konflikto šalims.

„Šis smūgis galėjo sukelti šalutinę žalą netoliese esančiam medicininiam objektui. Šis incidentas yra tiriamas“, – sakoma NATO pareiškime.

Incidentas vėl privertė susirūpinti dėl JAV smūgių iš oro naudojimo Afganistane – itin ginčijamo klausimo per 14 metų trunkančią kampaniją prieš Talibano sukilėlius.

JT žmogaus teisių komisaras Zeidas Ra'adas al Husseinasparagino atlikti nuodugnų ir skaidrų tyrimą, ir pažymėjo, kad „smūgis iš oro ligoninei gali prilygti karo nusikaltimui“.

„Šis įvykis yra absoliučiai tragiškas, neatleistinas ir galbūt net nusikalstamas“, – sakė jis.

Komentarai (16)